Rodo atsargų optimizmą
Daugeliui viešbučių liepa žada beveik visišką užimtumą, o ir prognozės rugpjūčiui – neblogos. Viešbučių ir restoranų savininkai meldžia Dievo tik vieno – puikaus oro.
Viešbučio „Gabija“ vadybininkė Kristina Telpokaitė sakė, kad jos nuotaikos, nepaisant visaip linksniuojamo sunkmečio, yra optimistinės – prieš kurorto sezoną buvo tikimasi prastesnių rezultatų. Viešbučio rezervacijos likusiems vasaros mėnesiams teikia atsargaus optimizmo.
„Palyginti su praėjusias metais, viešbučio kambarių pardavimai birželio mėnesį buvo tik apie 5 proc. prastesni. Kambarių rezervavimas liepai ir rugpjūčiui vyksta geriau, nei tikėjomės“, – tikino K. Telpokaitė.
Pasak jos, šiek tiek sumažėjo lietuvių poilsiautojų, bet šiemet sulaukiama daugiau svečių iš Rusijos, Baltarusijos – rinkų, į kurias noriai taikosi Palangos viešbučiai. Nemažai poilsiautojų ir iš Norvegijos, padaugėjo svečių iš Jungtinių Valstijų.
„Ypač džiaugiamės svečiais iš Amerikos. Amerikiečiai – įnoringi, daug keliavę žmonės. Į Palangą jie atvyksta ne dėl pramogų, o pažintiniais tikslais, noriai keliauja į Kuršių neriją“, – pasakojo „Gabijos“ vadybininkė.
Taupė kiek įmanydami
Lietuvos krepšinio legendos Arvydo Sabonio ir jo žmonos Ingridos viešbučio „Pušų paunksmėje“ vadovė Jolanta Limanauskienė sakė, kad tik birželio mėnesį viešbučio pardavimai, palyginti su praėjusiais metais, buvo beveik perpus mažesni, bet liepa teikia optimizmo – rezervuoti visi kambariai. Viešbutis svečius pasitiko tokiomis pačiomis, kaip ir pernai, kainomis.
„Tiesiog neturime iš ko jų dar mažinti. Taupėme iš vidinių resursų: priėmėme sezonui perpus mažiau žmonių, sumažinome jų atlyginimus“, – sakė J. Limanauskienė.
Viešbučio „Vanagupė“ direktorius Ramūnas Stulovas „Mano pajūriui“ sakė, kad, palyginti su praėjusiais metais, viešbučio užimtumas sumažėjo maždaug trečdaliu.
„Bet nereikėtų užmiršti, kad „Vanagupėje“ yra 98, o ne 20 ar 30 kambarių“, – pabrėžė jis.
90 proc. viešbučio svečių – lietuviai, likusieji – skandinavai, daugiausia norvegai, vokiečiai, rusai ir baltarusiai.
„Ypač daugiau šiemet sulaukiame baltarusių – turbūt dėl to, kad jiems lengviau gauti lietuvišką vizą“, – svarstė direktorius.
Jaučiasi nusivylęs
Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentas Gintaras Sičiūnas, nepaisydamas neblogos kurorto viešbučiams perspektyvos, jaučiasi nusivylęs: „Kiekvieną dieną jaučiuosi kaip per karo stovį. Atsikeli ir pirmiausia galvoji: „O gal jau įstatymai pasikeitė?“. Normalioje valstybėje tokios įstatymų kaitos neturi būti.“
Žinia, viešbučiams buvo panaikintas lengvatinis pridėtinės vertės mokesčio tarifas, vanduo kurorte pabrango nuo 3 iki 7 litų už kubinį metrą, tik elektra, pirmą kartą per 12 metų, kurorte šiek tiek atpigo.
Anot G. Sičiūno, viešbučių ir restoranų šeimininkai neturi kitos išeities, kaip tik dirbti sukandus dantis. „Viešbučiai yra įstumti į kampą, dauguma balansuoja ties mokumo riba. Kitas reikalas, kad žmonės neturi išeities – pavargo verkšlenti, todėl dirba sukandę dantis, tikėdamiesi geresnių laikų. Visi tikisi nors šiek tiek atsigriebti liepą“, – sakė G. Sičiūnas. Jis kaltino valstybę trumparegyste, strategijos neturėjimu ir nešmanėliškumu.
Kita vertus, anot jo, Palanga turi geras perspektyvas – viename Oslo centriniame laikraštyje pasirodžiusi publikacija apie Palangą skelbė: „Palanga – Baltijos šalių perlas.“
Anot G. Sičiūno, ir patys viešbučiai turėtų aktyviau save pristatinėti užsienio, visų pirma, Skandinavijos rinkoms.