„Netikiu, kad toks modelis gali važiuoti į priekį, tikrai aš tam nepritarsiu“, – trečiadienį Žinių radijui sakė jis.
Politiko teigimu, visuotinis NT apmokestinimas tik be reikalo suerzins visuomenę.
„Dabar daugiau negu vienam milijonui žmonių užkrauti NT naštą po keliolika eurų – kyla klausimas, ką tai duos. Mano galva, tai tik suerzins visuomenę“, – kalbėjo V. Mitalas.
Parlamentaras Finansų ministerijos siūlymą vadino ištrauktu iš kepurės, nes jis neaptartas nei Vyriausybėje, nei valdančiojoje koalicijoje.
V. Mitalas pabrėžė, kad taip pat neaišku, ar tai yra vienintelis mokesčių pakeitimas, ar didesnės mokesčių reformos dalis.
„Turime pamatyti visą paveikslą, o ne atskiras jo detales“, – tvirtino jis.
Seimo vicepirmininko nuomone, būtų galima svarstyti savivaldybėms palikti teisę nustatyti, ar imti tokį mokestį, ar ne.
„Jeigu toks mokestis būtų kaip skaidrės Finansų ministerijos paruoštos apie savivaldybių savarankiškų pajamų didinimą, tokį mokestį būtų galima numatyti kaip opciją numatant, kad grindys gali būti 0 procentų, kitaip tariant, savivaldybė, kuri nori didinti tam tikras savo savarankiškas pajamas, tą mokestį gali įsivesti, savivaldybė, kuri nemato reikalo, gali to mokesčio neįsivesti“, – svarstė politikas.
Finansų ministerija siūlo, kad pagrindiniai NT mokesčio tarifai būtų susieti su savivaldybės NT vertės mediana. Jos skaičiavimais, jeigu savivaldybės nustatytų minimalius tarifus tiek pirmam, tiek antram būstui, per metus būtų surinkta apie 25 mln. eurų NT mokesčio, o jei antram būstui būtų nustatytas maksimalus tarifas – apie 100 mln. eurų.
Pagal ministerijos pasiūlytą naują NT mokesčio modelį būtų atskirai apmokestinami visi žmogaus turimi NT objektai, o ne bendra jų verčių suma.
Tokį modelį kritikuoja Lietuvos bankas – jis siūlo modelį tobulinti ir progresyviai apmokestinti bendrą gyventojo NT verčių sumą.
Jei Vyriausybė ir Seimas pritartų, pirmą kartą mokestį tektų mokėti 2025 metais.