Užšaldė plėtros planus
Lietuviško kapitalo „Glass LT“ veiklą pradėjo 1996 m. Vilniuje ir 2015 m. persikėlė į Alytų, kur šiuo metu 9 tūkst. kv. m plote įsikūrusi gamykla.
Planuose – gamybos plotą išplėsti trigubai, tačiau dėl didelio neapibrėžtumo šių metų planus teko atidėti keleriems metams. Bendros investicijos čia gali siekti apie 20 mln. eurų, o kiek bus sukurta naujų darbo vietų, vadovas dar nesiryžta atskleisti.
Vis dėlto šiemet gerokai išaugo įmonės pajėgumai – nuo dviejų pamainų režimo perėjo prie keturių, įdarbino apie 100 naujų darbuotojų. Iš viso šiuo metu čia dirba apie 230 darbuotojų.
Kaip tikina „Glass Lt“ technologijų ir inovacijų vadovas Darius Pabijanskas, planuojama ir toliau dirbti keturiomis pamainomis.
„Manome, kad mums šių pajėgumų toliau reikės. Sugriauti galima labai greitai, bet sukurti keturias pamainas užtrunka – tai visos kompanijos metų darbas: sukurti, suorganizuoti, priimti žmonių, apmokyti, kad jie įsivažiuotų, nestabdant gamybos“, – pažymi jis.
Gali pasigirti vienais didžiausių atlyginimų
Įmonė Alytaus regione garsėja bene didžiausiais atlyginimais. „Sodros“ rugsėjo mėn. duomenys rodo, kad vidutinis atlyginimas čia siekia apie 2500 eurų „popieriuje“. O pati įmonė viešumoje skelbia, kad patyrę ir gerai dirbantys gamybos darbuotojai, priklausomai nuo specialybės, kategorijos ir pagamintos produkcijos kiekio, „į rankas“ gauna 1100–1800 Eur per mėnesį.
„Pernai buvo mėnuo, kai aplenkėme net „Thermo fisher“ atlyginimų vidurkius, nors jie dirba su visai kita pridėtine verte. Mes, kaip įmonė, tuo, ką uždirbame, dalijamės su žmonėmis“, – pasakoja D. Pabijanskas.
Nors laukiančiųjų įsidarbinti eilės prie durų nesirikiuoja, tačiau bėdų pritraukti reikiamų specialistų esą nėra. Kol kiti regiono darbdaviai skundžiasi nerandantys vos kelių darbuotojų, „Glass LT“ džiaugiasi sukūrę visą šimtą naujų darbo vietų.
„Ne veltui esam paminėti tarp geidžiamiausių darbdavių – nepastebėjome, kad iš mūsų vogtų darbuotojus. Išeinantieji deklaruoja kitas priežastis, o ne tai, kad kažkas pasiūlė geresnes darbo sąlygas. Nėra taip, kad Lietuvoje nebūtų reikiamų specialistų, klausimas – kur jie nori dirbti“, – sako pašnekovas.
Anot jo, įmonėje nemažai dirba asmenų, grįžusių iš emigracijos.
„Turi pasiūlyti tokias sąlygas, kad žmogus norėtų čia likti. Kodėl važiuoja žmonės į tą Norvegiją? Pinigai yra viena, bet jie Lietuvoje nebėra tokie maži. Reikia vertinti, kiek viskas kainuoja.
Teoriškai gali uždirbti dvigubai daugiau, bet už butą sumoki tris kartus daugiau, pabaigoje žiūri, kad lygiai taip pat negali nueiti į restoraną ar teatrą, o sutaupai tiek pat. Vienareikšmiškai Lietuva atlyginimais nenukonkuruoja, bet didelė dalis sprendimo likti čia lemia požiūris į žmogų“, – svarsto „Glass Lt“ technologijų ir inovacijų vadovas.
Jaučia, kad visur statybos stoja
Vis dėlto ir šioje gamykloje tenka spaustis – nors pamainų skaičius išliks tas pats, trumpinamas darbo laikas, ne visi įrengimai dirba nuolatos. Vasarą įmonė skelbė, kad daugumai gamybos darbuotojų darbo savaitė buvo sutrumpinta beveik viena darbo diena, vidutiniškai iki 33,5 val. per savaitę, nemažinant jų atlyginimo.
D. Pabijansko teigimu, jaučiamas atsargumas statybų sektoriuje, kuris po truputį stoja: „Dabar pats sezono pikas, kai paprastai sulaukiama daugiausia užsakymų, bet nesame 100 proc. apsikrovę.“
„Žaliavų rinkose grandinės trūkinėja, iš hermetikos atsiuntė raštus, kad kai kurios gamyklos 80 proc. mažins pajėgumus, nes negauna žaliavų. Vienas iš gamybos etapų, pasirodo, Rusijoje. Kol kas daug gąsdinimų, dėl mažėjančių paklausos apimčių gal ir užteks tų atsargų, kurios yra Europoje. Mažės hermetiko gamyba, bet tuo pačiu mažėja paklausa, nes po truputį visur stoja statybos: Lietuvoje ir kitose šalyse.“
Vienoje iš pagrindinių įmonės rinkų – Skandinavijoje – jau jaučiasi pokyčiai: „Skandinavija prognozuoja mažėjimus kol kas atsargiai – metų pradžioje visi prognozavo kilimą 2-3 metams, dabar jau koreguoja planus.“
Pašnekovo teigimu, Europoje juntamas stiklo deficitas, todėl kyla jo kainos.
„Europoje stiklo gamybos pajėgumai per maži Europai, dėl sankcijų draudžiama importuoti stiklą iš Baltarusijos ir Rusijos, jos įsigaliojo neseniai“, – paaiškina „Glass LT“ vienas iš vadovų.
Jis pažymi, kad iki energetikos krizės ir karo įmonės darbų apimtys augo ir šiuo metu beveik pasiektas 2 mln. kv. m pagaminto stiklo kiekis. Nuo 2016 m. apyvarta augo dvigubai – nuo 12 iki 24 mln. eurų, o šiemet planuojama pasiekti apie 35 mln. eurų apyvartos.
„Toks planas, bet force majeure, rinkos ir kitos situacijos koreguoja planus, todėl viščiukus skaičiuosime sausį“, – šypteli D. Pabijanskas.
„Prasidėjusi energetinė krizė iškart nepasijautė, tik pradėjo kilti kainos, bet rinkos kurį laiką „valgė“. Kadangi visi bijojo infliacijos, investavo į nekilnojamąjį turtą, tai viskas „važiavo“, net ir kylant kainoms. Tačiau dabar jau stoja.
Kainos ir dabar dar kyla, ypač stiklo, kurio didžioji dalis savikainos yra energija, kuri gaunama iš dujų. Prieš porą metų dujų megavatvalandė kainavo 200-300 eurų, mūsų visos lydymo technologijos naudoja dujas, kurios dabar kainuoja 10 kartų daugiau.
Jei paklausa krenta, savikaina ne. Panašu, kad dėl pakilusių kainų stoja [tatybos – red.], visi laukia, kol stabilizuosis ekonomika. Daug kas nėra tikras dėl pajamų. Kai taip brangu, niekas neskuba pirkti. Šiai dienai situacija yra neapibrėžta“, – apibendrina „Glass Lt“ technologijų ir inovacijų vadovas.
Gaminius galėtų tiekti ir Ukrainai
Įmonė specializuojasi tik stiklo paketų gamyboje, pačių langų negamina. Stiklo žaliavą atsiveža daugiausiai iš Lenkijos, kur įsikūrusios didelės gamyklos.
Trečdalis produkcijos atitenka Lietuvos rinkai, trečdalis tiesioginio eksporto užsienio stiklintojams, daugiausiai Skandinavijos, kita dalis iškeliauja netiesioginiu eksportu per langų gamintojus po visą pasaulį – ir pasiekia net ir Japoniją ir Ameriką.
Karo siaubiama Ukraina galėtų tapti dar viena rinka, tačiau ilgalaikių perspektyvų pašnekovas čia nemato.
„Ukrainiečiams bėda dėl stiklo, bet daugiau dėl transporto, o pačio stiklo yra. Europoje fabrikai užsipildė, nes statybos stoja, paklausa mažėja. Kaip ir galėtų tiekti Ukrainai, bet europinės transporto kompanijos nevažiuoja į šalį, nes jų automobiliai nedraudžiami, o patiems ukrainiečiams trūksta pajėgumų atsivežti stiklo, kiek jiems reikia.
Jei reikėtų Ukrainai stiklo gaminių, mes galime tiekti. Faktas, kad esant dideliam deficitui, gali būti, kad ir mes tieksime, bet ilgalaikėje perspektyvoje, manau, kad ukrainiečiai pasistatys gamyklas pačioje Ukrainoje greičiau nei kas nors jiems tieks ilgai iš toliau“, – svarsto jis.
