Vokiško kapitalo įmonė
Ištisi ir nesibaigiantys laukai durpynų, toks vaizdas matyti Šilutės rajone. Iš viso įmonės valdomi durpynai Lietuvoje siekia apie 4000 hektarų.
Įmonės direktorius Kazimieras Kaminskas tik mums atvykus į Šilutę juokauja, kad prieš dešimtmetį visi klausdavę ar pas juos jaučiamas kraiko ar mėšlo kvapas, tačiau dabar tokių klausimų jau niekam nebekyla.
„Esame vokiško kapitalo įmonė, Lietuvoje partnerystės pagrindais vokiečiai dirbti pradėjo 1990 metais, o 2000 m. tapo verslo dalininkais.
Bendrai galima sakyti, kad ši įmonė yra tokia pat sena, kaip „Philip Morris“, – lygina vadovas ir pabrėžia, kad Šilutė investicijoms pasirinkta dėl galimos išgauti žaliavos – durpių, mat dar Smetonos laikais čia buvo nusausinti telkiniai ir išgaunama durpių žaliava.
Būtent pastaroji, kaip aiškina, ir dabar sudaro įmonės parduodamų produktų pagrindą, o visa kita yra priedai. Tai gali būti tiek molis, tiek kalkės, medžio plaušas ar kiti. Įmonė juos importuoja iš Olandijos, Latvijos, Švedijos ir kitų šalių.
„Kitaip tariant, padarome terpę, kuri naudojama arba augalininkystei, arba maisto pramonei“, – aiškina K. Kaminskas ir vardija, kad jų durpiniuose substratuose auga tiek daržovės, tiek yra sodinami prekybos centruose parduodami vazoniniai augalai.
„Taip pat perkant salotas gali būti, kad jos užaugintos substratuose, kurie pagaminti Šilutėje, nors pačios salotos atkeliauja iš Olandijos“, – patikslina jis.
Išteklių užteks dar 30 metų
Įmonė durpių laukus nuomojasi iš valstybės, bet norint pamatyti produkto gavybą, kaip sako, į įmonę reikėtų atvykti vasaros metu.
Pati žaliavos gavyba, tam tikro sluoksnio nuėmimas laukuose, vyksta apie 40 dienų per metus, o geras oras, kaip teigia, čia turi didžiausią įtaką.
„Mums reikalingas ilgas periodas be lietaus. Turime išlaukti, kol laukai išdžiūva iki tam tikros drėgmės ir tik tada kokybine prasme galime vykdyti žaliavos rinkimą.
Ji turi pasiekti tam tikrą drėgmę, kad augalas gerai jaustųsi“, – aiškina vadovas.
Kai žaliava atsiduria sandėliuose, ji maišoma su priedais, trąšomis, kurios, kaip sako, yra numatytos gramų tikslumu, o vėliau viskas pakuojama ir dažniausiai užsakovams pristatoma sunkvežimiais.
Vadovas teigia, kad darbą supaprastintų, jei būtų nutiesta geležinkelio atšaka, nes įmonė labai priklausoma nuo produkto transportavimo. Jis aiškina, kad produkto savikainoje transporto kaštai sudaro 40-60 proc.
„Tikrai nėra taip, kad supakavai durpes ir pardavei. Tai ir mineralinės trąšos, ir kiti dalykai, viskas maišoma, priklausomai nuo to, ką klientai nori auginti“, – sako jis.
Kaip užsimena, durpių žaliava yra priskiriama prie neatsinaujinančių išteklių, todėl ieškoma kelių, kaip mažinti pačių durpių panaudojimą galutiniame produkte.
„Išteklių yra dar maždaug 30-čiai metų“, – sako jis ir tikina, kad nauji durpynai Lietuvoje neatsiranda, o ir į tuos pačius reikia investuoti didelius pinigus.
„Kažkada žaliava pasibaigs, mes turime palikti dalį sluoksnio ir sudaryti sąlygas, kad tame pačiame plote pradėtų egzistuoti pelkė“, – tikina K. Kaminskas.
Išgyvena rinkos sulėtėjimą
Šiandien Šilutės įmonėje dirba beveik 200 darbuotojų, tačiau jų skaičius priklauso nuo sezoniškumo. Įmonės apyvarta per metus siekia 40 mln. Eur.
Pardavimų tinklas – platus. Vadovas vardija, kad apie 60 proc. produkcijos keliauja į Europos Sąjungos šalis, o 40 proc. dalijasi Azija, Rytų Europa, Šiaurės ir Pietų Amerika.
„Geografija labai plati, todėl Šilutėje pagamintas produktas, praktiškai eksportuojamas į visą pasaulį, apie 70 šalių“, – sako jis.
Su Rusija ir Baltarusija, kaip pabrėžia, įmonė nedirba, nors, pripažįsta, prieš karą su Rusija prekiavo.
„Bet ten niekada nebuvo stipri rinka. Žiūrint iš investuotojo perspektyvos, dar prieš karą, visada buvo labai atsargi pozicija dėl visų rizikų. Tai – nepatikimas partneris“, – sako vadovas.
Šiuo metu, kaip teigiama, įmonė išgyvena rinkos sulėtėjimą.
„Tai – dėl geopolitikos, sumažėjo vartojimas. Mūsų pardavimai kritę apie 20 proc. Mūsų įmonė prekiavo ir su Kinija, mes ten eksportavome, o buvęs konfliktas mums kainavo 400 konteinerių, kurie buvo užstrigę. Tai mums atsiėjo 4 mln. Eur.
Nuo 2021 m. gruodžio mes esame visiškai sustabdę eksportą iš Lietuvos į Kiniją ir iki dabar jo nevykdome. Pas mus Šilutėje pardavimai ten sudarė apie 15 proc. Dabar tą rinką mes aptarnaujame iš kitų šalių, kitų grupės padalinių, bet jie neturi tokių pajėgumų, todėl dalį pasiėmė mūsų konkurentai iš Latvijos, Estijos“, – sako jis.
Tiesa, kalbant apie dabartinę situaciją, kaip teigė, dėl kilusių energijos kainų, dalis įmonių Europoje išvis uždarė savo šiltnamius ir juose nieko neaugina, o tai taip pat lemia, kad įmonė gauna mažiau užsakymų.
„Dabar tik spalio mėnesį matysime, kas bus 2023-2024 m.“, – įspėjo K. Kaminskas.
Praėjusiais metais įmonė produkcijos kainas kėlė apie 15 proc., tačiau viskas ne taip paprasta. Pabrangus transportavimo kaštams jų kelti kada užsimanius negalima.
„Pabandykite paaiškinti arabui, kodėl kilo kainos, kodėl pas mus krizė. Yra niuansai“, – sako vadovas.
Vyko gaisrai
Vadovas atsimena ir ne tokius gerus laikus įmonei. Kaip pasakoja, 2010-aisiais durpyne vyko didžiulis gaisras, todėl dabar imamasi visko, kas įmanoma, kad tokių nelaimių būtų išvengta.
„Tai buvo žiauri patirtis, buvo pirmieji metai, kai tapau vadovu. Tačiau ši pramonė tokia jau yra.
Šiai dienai, lyginant su prieš 10 metų, mes stipriai eliminavome tą gaisrų riziką. Koregavome pasiekiamumą, pasidarėme durpyne laikinus kelius.
Taip pat turime vidines gaisrininkų komandas, turime supirktą specialią techniką, tam tikru diapazonu – gaisrinius tvenkinius. Esame maksimaliai pasiruošę tokiai nelaimei“, – tikina vadovas.
