Džiaugiasi pastebimais rezultatais
Prekybininkai tikina, kad, įvedus naujovę, plastikiniai maišeliai gyventojų naudojami vis rečiau.
„Mūsų skaičiavimais, apie 63 procentus plastikinių maišelių suvartojimas yra sumažėjęs, lyginant su prieš tai buvusia tvarka, kada plastikiniai maišeliai buvo nemokami“, – teigė „Rimi Lietuva“ ryšių su visuomene vadovė Eglė Krasauskienė.
„Jų sunaudojimas sumažėjo maždaug 40 procentų ir, iš tikrųjų, prognozavome panašius rezultatus. Rėmėmės kitų „Lidl“ šalių praktika ir būtent panašios tendencijos pastebimos tiek kitur, tiek Lietuvoje“, – dalijosi „Lidl Lietuva“ atstovė Lina Skersytė.
„Vienkartinių plastiko maišelių sunaudojimas pernai metų antrąjį pusmetį buvo du kartus mažesnis, negu 2022 metais, tuo pačiu laikotarpiu. Taigi – šimtus milijonų vienkartinių plastikinių maišelių pakeitė 50 milijonų“, – tvirtino „Maximos“ atstovė Raminta Gecevičiūtė.
Pasak pardavėjų, pasikeitė ir gyventojų įpročiai, mat anksčiau neretai į maišelius buvo dedami net ir saugiai supakuoti produktai.
„Pavyzdžiui, varškės sūreliai arba kažkokios daržovės, vaisiai, kuriems tas maišelis nebūtinas – anksčiau, visgi, tos prekės būdavo dedamos į plastikinius maišelius, o dabar pastebime, kad žmonės tikrai susimąsto, ar jiems to maišelio reikia“, – įžvalgomis dalijosi L. Skersytė.
Jai antrino ir „Maximos“ atstovė.
„Nebededa bananų ar kaip anksčiau kiekvieną sūrelį į atskirą maišelį susidėdavo. Pokytis yra tikrai akivaizdus. Matome, kad ir tiesiai ant svarstyklių deda tam tikras prekes, jau nebe į maišelį“, – teigė R. Gecevičiūtė.
Vieną problemą keičia kita
Ekspertai tikina, kad nors ir situacija gerėja – tobulėti dar yra kur.
„Tas vienas centas – gerai, jis davė signalą. Dalis žmonių tikrai yra paveikta ir čia yra puiku, čia yra toks geras, teigiamas žingsnis, bet – kur mes einame toliau? Sumažinimas nėra dramatiškas. Tai nėra kažkas, kas išspręstų viską“, – pastebėjo „Žiedinės ekonomikos“ steigėjas Domantas Tracevičius.
Nerimą kelią ir išaugęs popierinių maišelių populiarumas, mat dalis gyventojų juos naudoja ne pagal paskirtį. Pasak specialistų, popieriniai maišeliai nėra tvari alternatyva.
„Įvertinus jų bendrą pėdsaką, neigiamą poveikį aplinkai ir klimatui – tai tikrai nėra geresnis sprendimas. Tai yra lengviau perdirbamas sprendimas, nėra toks didelis taršalas gamtoje, bet jų gamyba tikrai turi didelį neigiamą poveikį, ypač, kai tenka kirsti medžius“, – teigė D. Tracevičius.
Išaugusį popierinių maišelių populiarumą pastebi ir patys prekybininkai.
„Nutiko taip, kad galbūt kažkas keitė tą vienkartinį plastiko maišelį į popierinį“, – teigė „Maximos“ atstovė R. Gecevičiūtė.
Vis dėlto, kaip teigia prekybininkai, galima pastebėti, kad dalis pirkėjų vienkartinių krepšelių apskritai atsisakė ir vietoje jų dabar renkasi daugkartinius.
„Nauja ir daugkartinius įvairiausius maišelius – įsigyja tiek parduotuvėse specialius maišelius, kurie skirti tiek vaisiams, tiek daržovėms ar kažkokiems biriems produktams susidėti, tiek nevengia atsinešti ir savo turimus daugkartinius maišelius ar net plastikinius, kuriuos naudoja kelis kartus“, – teigė „Lidl Lietuva“ atstovė L. Skersytė.
„Žmonės tikrai ne tik įsigyja tą daugkartinį maišelį, bet tikriausiai jį laiko kažkur su savimi – automobilyje ar savo pirkinių krepšyje, ar rankinėje, ar panašiai – ir jį atsineša, naudojasi“, – teigė E. Krasauskienė.
Savo įpročių pokyčius pastebi ir patys gyventojai
Patys gyventojai tikina, kad net ir vienas centas juos privertė susimąstyti, tačiau, deja, įpročius pakeitė tikrai ne visi.
„Dabar dažnai atsinešu savo“, – teigė vienas jų.
„Kaip naudojau, taip ir naudoju. Vienas centas – na, ką jis pakeis?“, – dalijosi senjorė.
Ji pridūrė, kad parduotuvėje įsigyjamus plastikinius maišelius vėliau sąmoningai panaudoja.
„Aš juos paskui panaudoju, sudedu atliekas. Neperku atliekoms maišų, kad kuo mažiau plastmasės naudoti“, – teigė pašnekovė.
„Žymiai mažiau naudojame. Mes nusipirkome ruloniuką vienkartinių namuose ir labai saikingai naudojame“, – teigė moteris.
„Stengiuosi naudoti kuo mažiau. Kartais pasitaiko, kad reikia kažką susidėti, bet, pavyzdžiui, dabar citrinas stengiuosi pasiimti be plastikinio maišelio“, – teigė mergina.
Visgi, daugkartinius maišelius renkasi dažnas.
„Kiekvieną kartą turime automobilyje ir rankinukuose“, – tvirtino pašnekovė.
„Kai jau planuoju didesnį apsipirkimą, stengiuosi turėti kuprinę su savimi, kad galėčiau viską susidėti ir, kad nereikėtų imti plastikinio maišelio“, – teigė kita.
Ragina imtis dar svarbesnių iniciatyvų
Specialistai tikina, kad, žengiant tvarumo link, svarbu būtų ne tik apmokestinti popierinius maišelius, bet ir atsisakyti vienkartinių pakuočių.
Tinkamas ir sektinas pavyzdys esą galėtų būti Estija, mat mažiausioji Baltijos šalis nuo šių metų sausio visuose renginiuose naudos tik daugkartines pakuotes.
„Norėčiau paklausti: kur Vilniaus miesto savivaldybė? Kur kitų miestų savivaldybės? Naudokimės ta patirtimi ir neturėsime tų užterštų erdvių, už kurias po to tenka sumokėti tiems patiems gyventojams“, – teigė „Žiedinės ekonomikos“ steigėjas D. Tracevičius.
Tiesa, kol kas Lietuvoje popierinių maišelių apmokestinti nesvarstoma.
Visą reportažą rasite LNK portale:
