Įmonėje, įsikūrusioje Šiauliuose, gaminamos priemonės odontologams. Produkcija pakuojama vietoje, tad įmonėje dirba per pusšimtį įvairių sričių specialistų, tačiau šiandien bendrovei trūksta dar trijų darbuotojų – plastiko liejimo įrenginių operatoriaus, kokybės palaikymo specialisto ir chemiko-technologo.
„Daugiausiai, susiduriame su sunkumais randant žmones, kuriems reikalingos šiek tiek specifinės kompetencijos. Tai, sakykime, yra kokybės palaikymo vadybininkai, kurie dirba būtent su medicinos priemonėmis ir jų dokumentacija“, – dalijosi UAB „Medicinos linija“ vadovė Rima Žurauskaitė-Storace.
Tačiau Šiauliuose nelengva rasti ir kitų sričių kvalifikuotų darbuotojų.
„Sunkiau gamyboje randame žmones, kurie gali dirbti prie plastiko liejimo įrangos, todėl, kad patys taip pat gaminame dalį savo pirminių pakuočių, tai yra indelius, švirkštus ir panašiai“, – teigė R. Žurauskaitė-Storace.
Ieškodamos darbuotojų, įmonės susiduria su dviguba problema. Pavyzdžiui, medicinos kokybės specialistų ir chemikų-technologų Šiauliuose beveik nėra, nes jiems čia nėra darbo, o štai su inžinieriais – priešingai. Jų stinga visur.
„Tam rinkoje yra terminas „galvų medžioklė“. Anksčiau mes šį terminą vartojome prie aukščiausio lygio vadovų grandies perviliojimo, o šiandien mes kalbame ir apie inžinerinės grandies darbuotojų perviliojimą“, – teigė Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Vytis Lembutis.
Užimtumo tarnybos duomenimis, Šiauliuose trūksta ne tik inžinierių. Didelį darbuotojų trūkumą esą jaučia ir logistikos įmonės.
„Didžiausias poreikis – tai variklinių transporto priemonių mechanikų ir taisytojų, metalo apdirbimo staklių operatorių, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojų“, – teigė Užimtumo tarnybos Šiaulių departamento direktorius Raimondas Šukys.
Yra kelios darbuotojų sritys, kurių įmonės ieško nuolat.
„Staklių operatoriai, staklių inžinieriai, IT specialistai, programuotojai – visa paletė, kur šiandien galėtume mes įdarbinti žmonių daugiau, jeigu tik jų turėtume“, – vardijo V. Lembutis.
Kad prisiviliotų trūkstamų specialistų, įmonės naudoja įvairius metodus, esą vien gero atlyginimo jau nepakanka. Bendrovės teikia papildomas paslaugas ir net keičia darbo krūvį.
„Svarstome ir kitokius darbo būdus, tai yra nuotolinį darbą“, – teigė R. Žurauskaitė-Storace.
„Yra nelaimingų atsitikimų draudimas, sveikatos draudimas, laisvas darbo grafikas, nuotolinis darbas. Netgi yra tokių atvejų įmonėse, kurios vilioja darbuotojus – darbas 4 dienas per savaitę. Tai yra pakankamai reikšmingas pokytis rinkoje“, – pastebėjo V. Lembutis.
Skiria dėmesį darbuotojų perkvalifikavimui
Užimtumo tarnybai nerimą kelia nekvalifikuotų darbuotojų skaičiaus augimas, mat įmonėms jų tiesiog nereikia.
„Du trečdaliai darbdavių nurodo, kad jiems reikia būtent kvalifikuotų darbuotojų ir tik kas penktas, ir net dar rečiau, nurodo, kad reikalingi ir nekvalifikuoti darbuotojai“, – Užimtumo tarnybos Šiaulių departamento direktorius R. Šukys.
Kad nedarbas sumažėtų, o įmonės įdarbintų kuo daugiau žmonių – Užimtumo tarnyba daug dėmesio skiria darbuotojų perkvalifikavimui. Pernai profesiją pakeitė daugiau nei 2000 asmenų. Beveik 400 bedarbių įgijo aukštą kvalifikaciją ir tapo programuotojais, duomenų analitikais ar skaitmeninio dizaino kūrėjais.
Visą reportažą rasite LNK portale:
