Be to, kur kas didesnis paramos intensyvumas numatytas Lietuvos regionams, o ne Vilniaus apskrities verslui.
49,6 mln. eurų šių lėšų bus skirta iš Europos Sąjungos investicijų 2021–2027 m. finansinio laikotarpio lėšų, dar 2,99 mln. eurų – Norvegijos finansinio mechanizmo programos, 0,6 mln. eurų – Lietuvos valstybės biudžeto.
Spalį taip pat planuojama pratęsti iš valstybės biudžeto finansuojamą lietuviškos kilmės prekių persertifikavimo priemonės kvietimą už 1,5 mln. eurų.
Agentūros teigimu, didžioji dalis naujų verslo finansavimo investicijų šiemet bus skirta skatinti verslą pereiti link klimatui neutralios ekonomikos, diegti inovacijas ir kurti inovatyvius produktus pasitelkiant mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą.
Kaip antradienį verslo bendruomenei pristatė agentūros Investicijų valdymo departamento direktorės pavaduotoja Gintarė Kuncaitytė, daugiau kvietimų paramai į investicijas šiemet turėtų būti paskelbti lapkritį. 35 mln. eurų bus skirti energetiniam efektyvumui didinti, 10 mln. eurų ketinama numatyti skatinti regionų pramonę diegti atsinaujinančią energetiką, dar 2,5 mln. eurų – mažoms ir vidutinėms regionų įmonėms padėti po ekonominio nuosmukio.
Dar 1,8 mln. ir 300 tūkst. eurų bus asignuojama priemonėms „InoStartas" bei „InoConnect".
Iš viso Inovacijų agentūros finansavimo priemonių portfelis šiuo metu siekia apie 873 mln. eurų. Pasak G. Kuncaitytės, 511,23 mln. eurų šių lėšų numatytos iš ES 2021–2027 m. finansavimo laikotarpio, o jau kitais metais planuojami 20 kvietimų už 120 mln. eurų. Šis investicijų finansavimas Lietuvos verslą pasieks per visus finansinio laikotarpio metus.
Agentūros pažymima, kad naujajame finansiniame laikotarpyje didesnį dėmesį ketinama skirti ne Vilniuje veikiančiam verslui – Vidurio ir Vakarų Lietuvos (VVL) regionui.
„Kai kuriose numatytose ES finansinės paramos priemonėse naujiems VVL klientams bus taikomas didesnis iki 85 proc. finansavimo intensyvumas, kuomet sostinės regiono pareiškėjams numatomas 50 proc. finansavimo intensyvumas“, – rašoma agentūros pranešime.
Iš šio biudžeto 263 mln. eurų skirti remti startuolių plėtrai, skatinti inovacijų pasiūlą bei inovacijas viešajame sektoriuje, remti netechnologinių inovacijų plėtrą. Dar dalis lėšų numatyta tarptautinėms užsienio investicijoms pritraukti ir darbuotojams ugdyti. Pabrėžiama, jog tik 20 mln. šių lėšų numatyta Vilniaus regionui, likusios lėšos – VVL regionui.
150 mln. eurų planuojami įmonių žalumui skatinti – didinti pramonės energinį efektyvumą, skatinti gamintojus diegti atsinaujinančią energetiką, kitos priemonės.
56 mln. eurų bus skirti įmonių skaitmenizavimui (VVL regionui – 36 mln. eurų), 28 mln. eurų – eksportui ir konkurencingumui skatinti (iš jų, 10 mln. eurų Vilniui). Tik VVL regionui bus skirti dar 14 mln. verslumui ir įmonių augimui skatinti.
Anot G. Kuncaitytės, sklandžiai įgyvendinti tokią kvietimų lėšų paskirstymo strategiją bei pritraukti regioninius verslus aktyviai naudotis parama bus iššūkis pačiai agentūrai.
Jos teigimu, iki šiol didžioji dalis agentūros klientų buvo Vilniaus įmonės, o regioniniams verslams trūksta informacijos, kaip agentūros skirstomomis lėšomis pasinaudoti.
„Didžioji dalis klientų mūsų buvo Vilniuje, net 80 proc. Tikrai mums bus iššūkis informuoti regionus apie galimybes teikti paraiškas, apie visas finansines galimybės. Tikriausiai reikės įdėti pastangų apmokyti pateikti paraiškas, parengti dokumentus“, – teigė G. Kuncaitytė.
