Technologijų proveržis verčia perkvalifikuoti dirbančiuosius
Nors inovacijų plėtra ir įvairių procesų automatizavimas buvo prognozuoti dar iki pandemijos, pastaroji šį pokytį reikšmingai paspartino. Verslo psichologas Dainius Baltrušaitis pastebi, kad technologijų proveržis neišvengiamas ir tiems verslo sektoriams, kuriuose per pandemiją pokytis buvo nežymus, arba visai nevyko.
Pasak D. Baltrušaičio, pasaulinės tendencijos rodo, kad artimiausiais metais itin daug monotoniškų, besikartojančių funkcijų bus automatizuotos, taigi sparčiai mažės tokių darbuotojų poreikis.
„Anksčiau žemos kvalifikacijos darbuotojams, praradusiems darbą, buvo nesunku rasti kitą aukštos kvalifikacijos nereikalaujantį darbą, bet kuo toliau, tuo sunkiau bus rasti alternatyvų“, – pastebi D. Baltrušaitis.
Pasak įmonių konsultanto, vienintelė išeitis tokiems žmonėms kuo ilgiau išlikti darbo rinkoje – keisti kvalifikaciją, persimokyti.
„Ši problema jau dabar turi būti aktuali ir verslams: jei darbuotojų permokymu nebus rūpinamasi artimiausiu metu, ateityje specialistų trūkumas gali tapti dar didesne problema. Stebime, kaip kai kurios didelės tarptautinės įmonės jau imasi iniciatyvos, steigia akademijas: patys rengia duomenų analitikus, programuotojus, technologijų specialistus, kurie gebės valdyti automatizuotus procesus“, – atkreipia dėmesį D. Baltrušaitis.
Perkvalifikavimu svarbu rūpintis nedelsiant
Anot D. Baltrušaičio, kokybiškam dirbančiųjų perkvalifikavimui būtinas ir svarus valstybės indėlis, tačiau, Pasaulio Ekonomikos Forumo duomenimis, pasaulyje efektyviai panaudojama vos apie penktadalis darbuotojų permokymui skiriamų valstybinių investicijų.
„Pasaulinių krizių analizės rodo, kad krizės turi ciklus, po tam tikro laiko rinkoje įsivyrauja stabilumas. Šiuo metu stebima darbuotojų migracija yra tinkamiausias metas pokyčiams: daug dirbančiųjų ieško naujų veiklos sričių, juos lengva įtikinti persikvalifikuoti“, – sako verslo konferencijų organizatorių „Confinn“ vadovas.
Pasak verslo psichologo, laiku nesudarius sąlygų ir nemotyvuojant persimokyti, nemaža dalis dirbančiųjų neberas vietos darbo rinkoje. Tokių asmenų išlaikymas taps valstybės našta ir socialinės atskirties problemos gilės.
„Pasaulio Ekonomikos Forumo prognozės rodo, kad technologijų proveržis ilguoju laikotarpiu sukurs net daugiau darbo vietų nei jų sunaikins, tačiau artimiausiais metais bus etapai, kai daugiau darbo vietų išnyks nei atsiras naujų. Mat vos vienas naujas versle įdiegtas mechanizmas iš karto palieka be darbo visą žmonių komandą“, – atkreipia dėmesį D. Baltrušaitis.
Nauja tendencija – trumpalaikiai darbo santykiai
Dar vienas pokytis, prie kurio teks prisitaikyti ir verslui, ir dirbantiesiems – trumpalaikių darbo santykių modelis.
„Iki pandemijos didžioji dauguma įmonių buvo uždaro tipo, turėjo aiškų apibrėžtą darbuotojų skaičių. Pastarasis laikotarpis žaidimo taisykles pakeitė: dirbantieji, supratę, kad produktyviai dirbti gali iš bet kur, suvokė ir tai, kad nuotoliniu būdu gali dirbti ir tose organizacijose, kurios fiziškai veikia už kelių šimtų ar tūkstančių kilometrų. Tą patį suprato ir darbdaviai: gerų specialistų galima ieškoti visame pasaulyje“, – sako D. Baltrušaitis.
Darbo rinkai plečiantis geografiškai, anot D. Baltrušaičio, dideliu iššūkiu taps geriausių specialistų paieška.
„Siekiant geriausių rezultatų bus efektyviau paskirstyti užduotis keliems specialistams, turintiems specifinių gebėjimų, nei įdarbinti vieną žmogų, turintį tik dalį reikiamų kompetencijų. Keičiantis darbdavio ir darbuotojo santykiams neišvengiamai reikės pasaulinių kompetencijų biržų: platformų, kurios leistų greitai ir patogiai rasti geriausius specialistus atskiriems projektams”, – komentuoja D. Baltrušaitis.
Lietuvos Verslo Forumo organizatorius atkreipia dėmesį, kad ruoštis neišvengiamiems pokyčiams darbo rinkoje būtina ir valstybiniu lygiu.
„Augant individualiai dirbančių specialistų paklausai, reikia jau dabar pradėti rūpintis savarankiškai dirbančių žmonių socialiniais poreikiais: tinkamai užtikrinti sveikatos apsaugą, atostogas, pensiją, sukurti patogias mokesčių administravimo sistemas“, – sako D. Baltrušaitis.
Tvarumas – verslo reputacijos ašis
Pasak D. Baltrušaičio, kol kas verslai dar gali veikti neskirdami jokio dėmesio tvarumui, bet tai nesitęs ilgai – tvarumas ilgainiui taps būtina sąlyga veikti.
„Sprendžiant klimato kaitos problemas tvarumo nepaisantys verslai už tai bus vis labiau baudžiami finansiškai, listinguojamos įmonės turės atitikti poveikio klimatui neutralumo kriterijus“, – atkreipia dėmesį Lietuvos verslo forumo organizatorius.
Pasak D. Baltrušaičio, verslo požiūris į tvarumą tampa vis reikšmingesniu ir reputacijai: didėja ir klientų, ir potencialių darbuotojų dėmesys įmonių tvarumui.
„Atlyginimas jau kurį laiką nebėra pagrindinis kriterijus, geriausiems specialistams pasirenkant darbdavį: dirbantieji vis didesnę reikšmę teikia darbo prasmingumui, žmonėms svarbūs darbdavio tikslai, požiūris į aplinką“, – pastebi D. Baltrušaitis.
Svarbiausios verslo tendencijos, iššūkiai ir prognozės vasario 23–25 dienomis bus apžvelgiamos didžiausiame metų verslo renginyje internete, Lietuvos verslo forume. Daugiau nei 15 tūkstančių dalyvių pritraukiantis nemokamas renginys per 3 dienas suteiks galimybę išgirsti daugiau nei 300 verslo, ekonomikos bei vadybos sričių lyderių.
