Apie tai, kas daroma keičiant ūkio subjektus prižiūrinčių institucijų veiklos metodus ir jų darbo organizavimo tvarką, kad įmonės verslo prižiūrėtojų lauktų ne kaip prievaizdų, o kaip patarėjų ir konsultantų, kalbamės su ūkio viceministru Giedriumi KADZIAUSKU.
- Nuo 2009 metų Lietuvoje vyksta ūkio subjektų veiklą prižiūrinčių institucijų pertvarka. Kiek verslo prievaizdų sumažėjo per pertvarkos laiką, kiek jų dabar yra? Kurios verslą prižiūrinčios institucijos panaikintos, sujungtos?
- Šios pertvarkos tikslai pirmiausia susiję su naujų priežiūros standartų diegimu – siekiama, kad priežiūros institucijos taptų ne baudėjomis, o verslo konsultantėmis, kad kuo mažiau trukdytų verslininkų veiklai, o kartu efektyviai dirbtų, savo pajėgumą kreiptų į pačias pavojingiausias veiklos sritis bei didžiausius pažeidėjus ir taip veiksmingai apsaugotų visuomenę nuo reikšmingų grėsmių. Verslo priežiūros institucijų mažinimas – šių institucijų veiklos veiksmingumo didinimo rezultatas, o ne pagrindinis tikslas.
- Įvertinus institucijų atliekamas funkcijas ir nusprendus, kad bendrai vykdant veiklą būtų lengviau siekti tikslų, institucijos reorganizuojamos, jungiamos. Nuo 2009 metų verslo priežiūros institucijų iš viso sumažėjo dešimčia: Jūrinių tyrimų centras, Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija buvo prijungtos prie Aplinkos apsaugos agentūros; Miško genetinių išteklių, sėklų ir sodmenų tarnyba, Miško sanitarinės apsaugos tarnyba ir Valstybinė miškotvarkos tarnyba buvo sujungtos į Valstybinę miškų tarnybą; Valstybinis augalų veislių tyrimo centras, Valstybinė augalų apsaugos tarnyba bei Valstybinė augalų sėklų ir grūdų tarnyba buvo sujungtos į Valstybinę augalininkystės tarnybą, o prie Lietuvos saugios laivybos administracijos buvo prijungta Valstybinė vidaus vandenų laivybos inspekcija; Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba bei Narkotikų kontrolės departamentas tapo viena institucija Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentu, o prie Lietuvos banko buvo prijungtos Vertybinių popierių ir Draudimo priežiūros komisijos.
- Kai kurios priežiūros tarnybos optimizuoja savo vidaus struktūrą, pvz., Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos skyriais tapo 50 teritorinių padalinių, kurie iki tol veikė kaip atskiri juridiniai vienetai.
- Ar galima bent apytiksliai pasakyti, kiek kainuoja valstybei verslo kontrolė?
- Tokių duomenų pateikti negalime, nes dalis institucijų, be verslo priežiūros, atlieka kitas svarbias funkcijas. Pavyzdžiui, dalis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento darbuotojų gesina gaisrus, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, be kita ko, tiria maisto produktus, Valstybinė darbo inspekcija sprendžia darbo ginčus ir pan.
- Vienas iš pertvarkos siekių – mažinti ūkio subjektams tenkančią administracinę naštą. Kokiais pavyzdžiais galite patvirtinti, kad ši našta verslui mažėja?
- 2011 metų pabaigoje Ūkio ir Teisingumo ministerijos inicijavo palankių verslui kontrolinių klausimynų rengimą. Kontrolinis klausimynas – tai verslo priežiūros institucijos patvirtintas ir per patikrinimus taikomas baigtinis klausimų sąrašas. Tie klausimai atspindi svarbiausius teisės aktų reikalavimus ir yra suformuluoti aiškiau nei teisės aktų nuostatos. Taigi, perskaitęs kontrolinį klausimyną, verslo atstovas žino, kurie iš jam keliamų reikalavimų patys svarbiausi ir koks jų turinys. Tai sutaupo daug laiko ir netgi lėšų, nes padeda išvengti pažeidimų ir baudų dėl reikalavimų nežinojimo.
- Verslo priežiūros institucijos raginamos diegti rizikos vertinimo sistemas. Jos leidžia priežiūros institucijai nustatyti, kurie ūkio subjektai anksčiau nesilaikė reikalavimų, pakartotinai pažeidė teisės aktus, nepašalino užfiksuotų trūkumų arba kurių reikalavimų, keliamų vykdomai veiklai, pažeidimas gali padaryti didelę žalą. Tokie ūkio subjektai turėtų būti tikrinami dažniau. O tinkamai dirbantys ūkio subjektai būtų tikrinami kur kas rečiau. Taigi, priežiūros našta šiems subjektams taptų akivaizdžiai mažesnė. Siekiama, kad kuo daugiau įmonių, kurios padaro nelabai pavojingų, smulkių pažeidimų, priežiūros priemonės būtų taikomos tik kai tikrai būtina ir tik proporcingos pavojingumui, pvz., siunčiami laiškai, verslui aktualios informacijos priminimai ir pan.
- Kiek Lietuvos įmonių (ar kokią jų dalį) pernai ir per šių metų pirmąjį ketvirtį patikrino įvairios verslo priežiūros institucijos?
- UAB „RAIT“ 2011 metų pabaigoje atliktos ūkio subjektų vadovų ir savininkų apklausos duomenimis, per metus tikrintojų sulaukia apie 60 proc. įmonių.
Pagal institucijų pateiktą informaciją, per metus verslo priežiūros įstaigos atlieka apie 150 tūkst. patikrinimų, iš jų 76 proc. (115 tūkst. patikrinimų) atlieka 9 institucijos – Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Valstybinė mokesčių inspekcija, Valstybinė ne maisto produktų inspekcija, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba, Valstybinė darbo inspekcija, Valstybinė kelių transporto inspekcija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos priežiūros inspekcija bei Aplinkos apsaugos agentūra su Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentais. Todėl, pertvarkant verslo priežiūros institucijas, daugiau dėmesio skiriama pažangių priemonių įgyvendinimui būtent šiose institucijose.
Pasakytina, kad patikrintų įmonių skaičius nerodo Lietuvos verslo priežiūros masto, nes kai kurios įmonės tikrinamos pakartotinai arba sulaukia kelių tarnybų dėmesio, taip pat gali būti tikrinami skirtingi tos pačios įmonės, pvz., restoranų tinklo, padaliniai. Arba, priešingai, per vieną patikrinimą priežiūros institucija gali patikrinti daugelio įmonių veiklos atitiktį reikalavimams, pvz., kai tikrinamas pastato, kuriame įsikūrusi ne viena įmonė, saugumas.
- Verslo priežiūros institucijų pertvarka siekiama, kad tikrintojai taptų ne verslininkų baudėjais, o konsultantais. Kokiai daliai tikrintų įmonių pernai ir per šių metų pirmąjį ketvirtį buvo taikytos baudos ir kitokios poveikio priemonės? Kokių teigiamų pokyčių yra šioje srityje?
- UAB „RAIT“ 2011 metų pabaigoje atliktos ūkio subjektų vadovų ir savininkų apklausos duomenimis, 2011-aisiais poveikio priemonės buvo pritaikytos apie 24 proc., piniginės baudos skirtos 49 proc. įmonių. Tačiau pertvarkos siekis yra pakeisti tikrintojų ir verslo atstovų požiūrį į inspektorius, kad jie įmonių būtų sutinkami ne kaip prievaizdai, bet kaip konsultantai, valstybės ,,auditoriai“. Todėl pertvarkos sėkmė nematuojama skirtų baudų skaičiumi.
Manome, kad piktybiškai nevykdantys reikalavimų, didelį pavojų keliantys ūkio subjektai turi sulaukti sankcijų. Svarbu, kad reikalavimų iš esmės besilaikantys ūkio subjektai tikrinimų lauktų ne su siaubu, o žvelgtų į juos kaip į prasmingą procedūrą, leidžiančią pasitikrinti, ar veiklą vykdo teisėtai, saugiai. Siekdamos šio tikslo, 2011 metų rudenį dauguma verslo priežiūros institucijų (43) pasirašė deklaraciją dėl pirmųjų verslo metų. Šiuo dokumentu įstaigos įsipareigojo pirmaisiais įmonės veiklos metais aktyviai teikti konsultacijas ir pagalbą, kad būtų tinkamai laikomasi teisės aktų reikalavimų, o poveikio priemones taikyti (pvz., skirti baudas) iš anksto įvertinus, ar teisės aktų reikalavimų laikymosi negalima užtikrinti kitais būdais (pvz., teikiant nurodymus, konsultuojant), ir tik tuomet, kai tokios priemonės yra būtinos, siekiant užkirsti kelią žalos visuomenei, kitų asmenų interesams ar aplinkai atsiradimui, ir kai ši žala ar pavojus labai reikšmingi.
- Rizikos vertinimu pagrįsta verslo priežiūra, kaip įrodė didesnės priežiūros tarnybos, yra veiksmingesnė už įprastą verslo kontrolę, kai patikrinimai atliekami formaliai, kai ieškoma neesminių pažeidimų. Kas daroma, kad visos verslo priežiūros institucijos pirmiausia tikrintų rizikingiausias įmones, kad stengtųsi užkardyti rimtus pažeidimus, o ne tikrintų vien tam, kad turėtų ką rašyti savo ataskaitose?
- Verslo priežiūros institucijos nuolat skatinamos diegti rizikos vertinimo sistemas ir, remiantis jų duomenimis, planuoti patikrinimus. Viešojo administravimo įstatyme nustatyta, kad ūkio subjektai turi būti atrenkami patikrinti pagal patvirtintus kriterijus. Taigi, institucija turi nustatyti, aprašyti jai aktualius rizikos veiksnius, patvirtinti rizikingumo rodiklius.
Ūkio ministerija kartu su Teisingumo ministerija teikia metodinę pagalbą institucijoms, norinčioms diegtis rizikos vertinimo sistemą. Naudodamasi šios sistemos duomenimis, verslo priežiūros institucija gali skirti dėmesį ten, kur labiau tikėtina, kad gali būti nesilaikoma teisės aktų, daroma žala asmenims, visuomenei, aplinkai. Be to, norint, kad verslo priežiūros institucijos netikrintų atitikties ne itin reikšmingiems reikalavimams, pradėti rengti ir taikyti kontroliniai klausimynai.
- Verslui palankūs kontroliniai klausimynai – viena iš verslo priežiūros naujovių. Kuo jie naudingi verslui? Kiek priežiūros institucijų juos taiko? Kokia dalis patikrinimų jau atliekama jais naudojantis?
- Kontrolinis klausimynas atspindi svarbiausius teisės aktų reikalavimus, o jo klausimai yra suformuluoti aiškiau nei teisės aktų nuostatos. Už reikalavimus, neįtrauktus į kontrolinį klausimyną, priežiūros institucija netaiko poveikio priemonių, o konsultuoja, išskyrus atvejus, kai poveikio priemonės būtinos, norint, kad neatsirastų pavojaus visuomenei ar aplinkai (t. y. kai į klausimyną neįtrauktas klausimas tam tikromis aplinkybėmis yra esminis), kad nesusidarytų sąlygos ūkio subjektui tyčia nesilaikyti teisės aktų reikalavimų, kai jis jau buvo įspėtas ir konsultuotas dėl jų nesilaikymo.
Taigi, verslo atstovai iš klausimynų gali sužinoti, ką konkrečiai ir kaip tikrins inspektorius. Jiems neturėtų būti skiriamos baudos už kitų, nei klausimyne nurodytųjų, reikalavimų pažeidimą, nebent ūkio subjektas piktybiškai nevykdytų tikrintojo nurodymų pasitaisyti arba keltų realią grėsmę aplinkiniams. Kontroliniai klausimynai yra naudingi priežiūros institucijoms, nes jų vadovybė gali būti tikra, kad inspektoriai patikrino, ar laikomasi pačių svarbiausių reikalavimų, kad tinkamai atliko savo pareigas, kad tikrintojai žino, ką tiksliai privalo patikrinti.
Šiuo metu kontrolinius klausimynus taiko 9 didžiosios verslo priežiūros institucijos, atlikdamos 23 proc. patikrinimų – tai apie 26 tūkst. šalyje atliekamų patikrinimų. Siekiame, kad iki 2012 metų pabaigos ne mažiau kaip 50 proc. patikrinimų jau būtų atliekama pagal kontrolinius klausimynus. Kontrolinius klausimynus taip pat yra savarankiškai parengusios ir taiko kitos priežiūros institucijos.
- Kai kurios verslo priežiūros institucijos įsipareigojo „neskalpuoti“ verslo pirmaisiais veiklos metais. Tai Valstybinė mokesčių inspekcija, „Sodra“, Muitinės departamentas – jų sankcijos verslui labai skausmingos. Kaip laikomasi šio įsipareigojimo?
- Ūkio ministerijos žiniomis, institucijos laikosi įsipareigojimų – nebaudžia veiklą pirmus metus vykdančių ūkio subjektų, išskyrus išimtinius atvejus, kai tokios priemonės neišvengiamos, norint užkirsti kelią žalos visuomenei, kitų asmenų interesams ar aplinkai atsiradimui, ir kai ši žala ar pavojus labai reikšmingi.
Be to, institucijos vis daugiau dėmesio skiria verslininkų konsultacijoms. Pavyzdžiui, šių metų balandžio mėnesį Valstybinė ne maisto produktų inspekcija pradėjo teikti konsultacijas telefonu, įrašydama pokalbį. Tai leis verslo atstovams remtis gauta konsultacija kilus ginčui su institucija. Tobulinamos Valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Vartotojų teisių apsaugos tarnybos, kurios įdiegė vienodo konsultavimo telefonu priemones anksčiau, konsultavimo sistemos. Kitos institucijos taip pat ieško būdų, kaip užtikrinti teikiamų konsultacijų vienodumą, kokybę, institucijai prisiimant atsakomybę.
Ministerija nėra sulaukusi ūkio subjektų nusiskundimų, kad institucijos nesilaiko įsipareigojimo ne bausti, o konsultuoti pirmus metus veiklą vykdančius subjektus.
- Ūkio ir Teisingumo ministerijos inicijavo tvarką, pagal kurią verslo priežiūrą reglamentuojantys teisės aktai įsigalioja du kartus per metus – gegužės 1-ąją ir lapkričio 1-ąją. Ar visos verslo priežiūros institucijos laikosi šios „dviejų datų“ taisyklės?
- Priežiūros institucijos ir ministerijos iš esmės laikosi ,,dviejų datų“ taisyklės, dalis teisės aktų tada ir įsigalioja. Tačiau nemažai teisės aktų, reguliuojančių verslo sąlygas, įsigalioja ne tik du kartus per metus. Tai pirmiausia įstatymai, jiems „dviejų datų“ taisyklė šiuo metu dar netaikoma.
Priimant įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus, nuo šios taisyklės nukrypstama, kai taikoma viena iš nustatytų išimčių, pvz., kai reikia pakeisti reguliavimo normas atsižvelgiant į būtinybę įgyvendinti ES teisės aktų ar įstatymo reikalavimus. Padėtis iš esmės turėtų pasikeisti įtvirtinus ,,dviejų datų“ taisyklę įstatymų lygmeniu, tam šiuo metu daromi reikalingi pakeitimai.
- Nepaisant verslo prievaizdų pastangų keistis, turbūt dar negreitai iš verslininko išgirsime, kad inspektoriaus vizitas jį pradžiugino. Ko dar trūksta, kad verslininkai minėtų inspektorių su pagarba? Kam verslininkas gali skųstis, jeigu inspektorius tikrina įmonę be kontrolinio klausimyno, nepraneša patikrinimo pagrindo, nesuteikia konsultacijos, yra nekompetentingas, nemandagus?
- Svarbios priemonės, padėsiančios užtikrinti, kad institucijos taptų draugiškesnės verslui, jau pradėtos įgyvendinti. Reikia laiko, kad naujovės pasiektų kiekvieną inspektorių ir įvyktų pokyčių. Jeigu inspektorius tikrina įmonę be kontrolinio klausimyno, neinformuoja apie patikrinimo pagrindą, nesuteikia konsultacijos ar nesielgia taip, kaip turėtų, prašom pranešti Ūkio ministerijai el. p. versloprieziura@ukmin.lt. Padėsime išspręsti susidariusią problemą.
- Ar vis dėlto nėra pernelyg daug tikrintojų, nes kartais, kai tikrinami smulkūs prekiautojai, atliekama daug nelabai veiksmingų reidų, „iš patrankos šaudoma į zuikius“, o stambios aferos lieka neištirtos? Daugumą verslo sričių kontroliuoja kelios skirtingos institucijos, prievaizdų veikla ne visada paveiki. Kokių verslo priežiūros pakeitimų numatyta?
- Stengiamės, kad visos didžiosios verslo priežiūros institucijos diegtųsi rizikos vertinimo sistemas, užtikrintų geras ir vienodas ūkio subjektų konsultacijas pagal savo kompetenciją, kad per mažiausiai 60 proc. šalyje atliekamų patikrinimų būtų taikomi kontroliniai klausimynai. Dar svarstoma galimybė kurti visoms institucijoms bendrą informacinę sistemą – duomenų bazę, kuria naudodamosi jos galėtų keistis visa turima informacija, veiklos planais. Tai leistų joms nedubliuoti viena kitos prižiūrimos veiklos, sudarytų pagrindą optimizuoti institucijų veiklą, galbūt jas sujungti.
Kitas numatomas netolimos ateities veiksmas – verslo priežiūros institucijų biudžetų peržiūra, siekiant, kad daugiau lėšų būtų skiriama konsultacijoms, pažeidimų prevencijai, rizikos analizei ir atitinkamai mažiau – ūkio subjektų tikrinimui vietoje.
- Dėkojame už išsamius atsakymus.
Numerio temos:
ISO 9001 organizacijų kokybės vadybos standartas – populiariausia standartizuota kokybės vadybos priemonė. Šiuo metu daugiau nei milijonas viso pasaulio įmonių oficialiai atitinka šio standarto reikalavimus. Oficialiai reiškia, kad įmonė perėjo trečios šalies auditą ir akredituota vykdyti šią veiklą, nepriklausoma, įmonė išdavė ISO 9001 sertifikatą. Lietuvos standartizacijos departamento 2012 m. balandžio 1 d. duomenimis, Lietuvoje tokių įmonių buvo 1 150. Pats sertifikatas galioja 3 metus, per juos sertifikatą išdavusi įmonė atlieka 2–3 periodinius priežiūros auditus. Plačiau apie tai skaitykite straipsnyje – ISO 9001 ŽALIEMS
Veiksmingiausia šiuolaikinė priemonė įmonių vadybos ir veiklos efektyvumui didinti yra „vadybos už biudžetų“ sistema. Tačiau didelių galimybių gerinti įmonių veiklą teikia ir kitos veiklos vadybos metodikos. Straipsnyje trumpai supažindinsime su šešių sigmų sistema.
Šešių sigmų sistema (angl. Six Sigmas) – tai veiklos vadybos sistema, orientuota į absoliučią vykdomos veiklos kokybę, paremta veržliai siekiamais trumpalaikiais tikslais (pvz., broko mažinimas, pirkėjų poreikių patenkinimo didinimas), norint įgyvendinti ilgalaikius įmonės tikslus (pvz., padidinti visos įmonės veiklos efektyvumą ir pelningumą). Įmonėje diegiant šią sistemą, siekiama kuo labiau patenkinti įmonės produktų pirkėjų poreikius, gerinant darbų ir gaminamų produktų kokybę visuose įmonės veiklos lygmenyse. Galutinis tokios veiklos vadybos sistemos taikymo tikslas, kurio siekiama idealiu atveju, – tobulų gamybos, paslaugų teikimo ir veiklos administravimo procesų įdiegimas įmonėje. Na, o finansinis šešių sigmų sistemos diegimo tikslas – įmonės veiklos kaštų mažinimas ir atitinkamai veiklos pelningumo didinimas. Šešių sigmų sistema buvo sukurta ir pirmą kartą įdiegta 1986 metais „Motorolos“ bendrovėje (JAV). Pasak „Motorolos“ atstovų, įmonei ši sistema padėjo sumažinti labai daug išlaidų. Kita milžiniška bendrovė, irgi viena pirmųjų pradėjusi taikyti šią veiklos vadybos sistemą, – „General Electric“ taip pat skelbia, kad įdiegusi šią sistemą sulaukė reikšmingo kaštų taupymo efekto. Plačiau apie tai skaitykite straipsnyje – ŠEŠIŲ SIGMŲ SISTEMA
Lietuvos Respublikos Seimo nariai, 2000 metais paskelbę karą nelegaliam darbui, kaip vienai iš pagrindinių priežasčių, kodėl tuomet nebuvo surenkamas SODROS biudžetas, patvirtino tuomet galiojusio Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo pakeitimą. Šiuo pakeitimu buvo įvestas naujas, kiekvienam darbuotojui privalomas dokumentas – darbo pažymėjimas. Tuomečiai Seimo nariai nusprendė, kad iki tol įmonėse buvo per mažai dokumentų, padedančių kontroliuoti, ar su įmonėje dirbančiu asmeniu tinkamai įforminti darbo santykiai. Kitaip tariant, nusprendė, kad nepakanka abiejų šalių pasirašytos tipinės darbo sutarties, darbo sutarčių registravimo žurnalo, SODRAI išsiųsto pranešimo apie darbuotojo priėmimą į darbą... Taip, paskelbus kovą su nelegaliu darbu, gimė dar viena niekam nereikalinga prievolė darbdaviui. Plačiau apie tai skaitykite straipsnyje – DARBO PAŽYMĖJIMAS – DOKUMENTAS, REIKALINGAS VALDŽIAI, BET NE DARBDAVIUI IR DARBUOTOJUI
Kito numerio temos:
– Apskaitos politika - vadovo pareiga ir atsakomybė
– Kaip PVM sistema veiks rytoj
– Konstitucinis Teismas kritiškai įvertino motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų apskaičiavimo ir skyrimo tvarką
– Aktualūs kasmetinių atostogų klausimai
