Idėjų trūkumas

Pasak Panevėžio verslo konsultacinio centro direktorės Akvilės Ramanauskienės, viena pagrindinių problemų kuriant ir sėkmingai plėtojant verslą Lietuvoje – inovatyvių verslo idėjų trūkumas. Įmonės sėkmingą startą vertinti ir analizuoti tikslingiausia po trejų metų.

„Pastaruoju metu vyrauja tendencija, kad lietuviai stengiasi užsiimti tuo, kuo užsiima kaimynas. Prieš kelerius metus daugelis orientavosi į lengvųjų automobilių perpardavimą, vėliau – į statybas. Valstybės misija − skatinti kurti naujas darbo vietas. Bedarbių gretos didėja, bet reikėtų nepamiršti, kad vis dėlto verslo paskirtis – pelno siekimas. Kartais žmonės mano, kad sukurti verslą, neturint darbo, gali tapti išsigelbėjimu − potencialių pajamų šaltiniu. Taip manantieji dažniausiai būna prastos profesinės kvalifikacijos, neturi reikiamų vadybos įgūdžių. Aišku, ekonominė krizė daro įtaką, tačiau nemažai kas priklauso ir nuo kiekvieno asmeninių savybių“, − „Verslo vartams“ teigė A.Ramanauskienė.

Pašnekovės manymu, neišnaudotų nišų rinkoje dar yra. Pelno galima tikėtis iš paslaugų verslo. Be to, ši sfera lankstesnė – greičiau ir lengviau prisitaikoma prie nestabilios ekonomikos.

„Šalyje dar neišplėtotas buitinių paslaugų sektorius. Vakarai jau seniai panašaus pobūdžio darbus perleidžia kitiems. Atsižvelgiant į šiandieninę situaciją, pienininkams patarčiau ieškoti išeities, galbūt steigti kooperatyvus. Svarbiausia išsiaiškinti produkto ar paslaugos poreikį. Dauguma potencialių įmonių pavadinimų jau įteisinta – sunku sukurti naują, skambų, lengvai prisimenamą „brendą“, − komentavo Verslo konsultacinio centro direktorė.

Įstatinio kapitalo problema – viena pagrindinių steigiant verslą. Verslo pradžios finansavimo šaltiniai: asmeninės santaupos ir pajamos, skolinimasis iš draugų, pažįstamų, banko kreditas.

Investicija į nauja

„Verslo angelų“ tinklai – tai privačios ir biudžetinės tarpininkavimo organizacijos. Pagrindinė tinklų funkcija − skatinti, plėtoti bendradarbiavimą tarp potencialių investuotojų ir verslininkų, ieškančių finansavimo galimybių.

Pasak „Verslo angelų“ tinklo Lietuvoje bendrovės direktoriaus Andriaus Bagdono, pagrindinis kriterijus, leidžiantis tikėtis „verslo angelų“ palankumo – naujumas, novatoriškumas.

„Dažniausiai į mus kreipiasi „jaunos“ įmonės, veikiančios tik 1–3 metus. Susidomėjimo sulaukiame ir iš pakankamos patirties neturinčių asmenų. Mūsų klientų amžius įvairus. „Verslo angelai“ – būtent tie, kurie investuoja į rizikingas, bet naujas idėjas. Kartais „verslo angelai“ būna paskutinė viltis verslininkams, kuriems duris užtrenkia bankai, kai nesulaukiama valstybės paramos, pradiniam kapitalui sukaupti pinigų nepaskolina draugai, pažįstami. Sunku kalbėti apie konkrečius skaičius, nes Lietuvoje „verslo angelų“ istorija dar per trumpa. Ši koncepcija, kaip ir daugelis kitų dalykų, susijusių su verslu, atkeliavo iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Pastarosiose toks verslo paramos būdas buvo sėkmingai išplėtotas jau prieš tris dešimtmečius. Lietuvoje prieš kelerius metus mes pirmieji ėmėmės iniciatyvos – įsteigėme pirmąjį „Verslo angelų“ tinklą.“, − teigė A.Bagdonas.

Nefinansinė parama

Pašnekovas nurodė, kad „Verslo angelai“ – į naujas idėjas ketinantys investuoti privatūs asmenys, jų vardai ir pavardės – konfidencialūs. Investuotojus skatina ne tik pelno grąža, bet ir azartas, pasitenkinimo siekimas. Europos statistika rodo, kad investuotus pinigus realiausia susigrąžinti po 3–7 metų. Iš 10 įmonių ar projektų, į kuriuos investuoti pinigai, suklesti tik trys. „Verslo angelams” užtenka ir vienos sėkmingai dirbančios įmonės, kad atsipirktų visos investicijos.

A.Bagdonas pažymėjo, kad socialinis „Verslo angelų“ indėlis į Lietuvos verslo sektorių yra milžiniškas. „Juk „Verslo angelų“ parama ne tik finansinė – ji apima ir informacijos, pardavimų kanalus, sukauptą patirtį ir žinias. „Verslo angelai“ stengiasi turėti apie 50 proc. įmonės akcijų paketą. Priklausomai nuo situacijos, investuotojai gali dalyvauti bendrovės valdyboje“, − „Verslo vartams“ teigė A.Bagdonas.

Per mėnesį į „Verslo angelus“ su pageidavimu bendradarbiauti vidutiniškai kreipiasi 7–10 verslininkų ir 2–3 pretendentai į „Verslo angelus“.

Sunkiausios naujo verslo plano dalys – nepagrįsta finansinė veikla, neišstudijuota ir nepažinta rinka.

„Prisidėti ar ne prie projekto įgyvendinimo didelę įtaką turi ne tik idėjos novatoriškumas, bet ir pats susitikimas su pretendentu, jo ryžtas ir energija. Besikreipiančiųjų sezoniškumo išskirti negalėčiau. Galbūt daugiau prašymų sulaukiame rudenį ir pavasarį. Kartais juokaujame, kad per pilnatį kreipiasi su nepakankamai pagrįstais verslo planais ar idėjomis“, − teigė A.Bagdonas.

Svarbiausia – klientas

Verslo konsultacijų ir investicinių projektų valdymo bendrovės ESBS vadovas Laurynas Remeika nurodė, kad steigiant įmonę svarbiausia ne verslo planas, o klientai, prekės ar paslaugos realizavimas. Statistika, pasaulio praktika nedžiugina – išlieka tik apie 20 proc. naujai įsteigtų įmonių. Pasak pašnekovo, panašus išsilaikančiųjų procentas yra ir Lietuvoje. Verslo planas reikalingiausias nepatyrusiam verslininkui, kuris dar neišsiugdęs planavimo, organizavimo įgūdžių. Verslo idėjos suformulavimas ir „dokumentavimas“ gali atsieiti nuo kelių iki keliasdešimt tūkstančių litų. Projekto kaina priklauso nuo sektoriaus, į kurį norima orientuotis, ir nuo kuriamos įmonės apimties.

„Nesutinku su mintimi, jog Lietuvoje trūksta inovatyvių sumanymų. Idėjų daug, tačiau gauti finansavimą yra sudėtinga, o ir pačios idėjos pateikiamos neprofesionaliai, nesudominama investuotojų. Bankai į steigiamą verslą reaguoja labai atsargiai – neskuba jo kredituoti. Verslo fondai, „Verslo angelai“ Lietuvoje realiai neveikia“, − teigė L.Remeika.

Pasak verslo specialisto, mokesčiai žlugdo jauną verslą. Realiai apie pelną galima galvoti tik po kelerių metų, o valstybės mokesčių lengvatos pradedantiesiems yra nepakankamos.

„Jaučiamas ir ekonominio švietimo stygius. Nors stojančiųjų į ekonomikos, verslo vadybos, administravimo studijas daug, naudos iš to maža. Universitetai orientuojasi į teoriją, užmirštami praktiniai dalykai, nemokoma valdyti kritinių situacijų“, − „Verslo vartams“ komentavo verslo konsultacijų bendrovės vadovas.

Žlugdo mokesčiai

Bendrovės „Profibus“ savininkas Egidijus Vileišis nurodė, kad verslo pradžioje daugiausia sunkumų sudaro mokesčių našta.

„Nesąžininga, kad jaunos įmonės apkraunamos tokiais pat mokesčiais kaip ir įmonės, veikiančios dešimt metų. Valstybinės lengvatos labai menkos“, − verslo steigimo situaciją šalyje apibūdino E.Vileišis.

Verslininko vadovaujama bendrovė užsiima novatoriškais sprendimais, pagrindinė veiklos sritis − technologinių procesų automatizavimas.

„Užsiimti kompiuterių verslu jau neapsimoka, todėl orientuojamės į kitą rinką. Parduoti sukonstruotą robotą yra labai sudėtinga. Teikiame gamybos automatizavimo paslaugas – stengiamės diegiamais sprendimais palengvinti fiziškai sunkias operacijas“, − pasakojo „Profibus“ vadovas.

Pasak Lietuvos laisvosios rinkos jaunesniojo eksperto Vytauto Žukausko, mokesčių dydis neturėtų priklausyti nuo to, ar įmonė įsteigta naujai, ar ne.

„Mažesni mokesčiai naujoms įmonėms sukeltų fiktyvų įmonių steigimo bumą. Tačiau mokesčių sistemoje yra ką keisti – visų pirma reikia naikinti pelno mokestį, paliekant tik dividendų apmokestinimą. Pelno mokesčio panaikinimas leistų laisvas lėšas skirti pridėtinei vertei, o ne betikslėms ir vertės nekuriančioms mokestinėms procedūroms“, − teigė ekspertas.

Pašnekovo teigimu, reikėtų palengvinti ir darbuotojų apmokestinimą − nustatyti „Sodros“ „lubas“, sumažinant gyventojų pajamų mokestį iki 11 procentų. Lietuvoje taikomas 24 procentų gyventojų pajamų mokestis yra didesnis nei daugelyje Rytų ir Centrinės Europos valstybių. Pavyzdžiui, Estijoje šis tarifas yra 22 procentai, Slovakijoje – 19 procentų.

Parama verslui

V. Žukausko teigimu, sudėtinga atsakyti, ar Lietuvoje palanku steigti verslą. Palankumą apibrėžia daugybė įvairių veiksnių. Vienas iš mėginimų apibrėžti ir palyginti šiuos veiksnius pasauliniu mastu − Pasaulio banko skaičiuojamas „Doing business“ indeksas. Jo tikslas − atskleisti verslo sąlygas. Šiame indekse Lietuva yra 26 vietoje iš 178 valstybių. Kaimynės Estija ir Latvija šiuo indeksu mus lenkia.

„Verslo sąlygos Lietuvoje nėra blogos, tačiau yra sričių, kuriose mums reikia pasitempti“, – teigė ekspertas.

Lietuvos Respublikos pelno įstatymas numato, jog įmonės, kuriose darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 500 tūkstančių litų, pelnas apmokestinamas taikant sumažintą − 13 procentų mokesčio tarifą. Taip pat įmonių, kuriose darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių, o mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 1 milijono litų − 25 tūkst. Lt pelno dalis neapmokestinama. Šie sumažinti pelno mokesčio tarifai nėra išskirtinai taikomi tik naujoms įmonėms, bet jos dažniausiai atitinka smulkaus ir vidutinio verslo apibrėžimą.