„Mintis kurti savo verslą kilo tada, kai pradėjau lauktis dvynių ir ieškojau jiems drabužėlių. Man patinkančių parduotuvėse neradau. Arba jie buvo labai brangūs. Prisiminiau seną pomėgį – mezgimą. Draugės ėmė skatinti, kad mezginius reikėtų pardavinėti. Į vieną vaikiškų drabužių parduotuvę nunešiau megztų drabužėlių, juos netruko parduoti. Prisipažinsiu, mane gąsdino darbo apimtis, tempas. Viena yra nusipirkus siūlų numegzti, parduoti daiktą ir nesukti sau galvos, koks bus pelnas. Visai kas kita – skaičiuoti ir mėginti iš
tokio verslo gyventi“, – apie sparčią verslo pradžią kalba moteris, rašo "Verslo žinios".
Prano ir Algio mama trejus metus kartu su vaikais auginanti ir savo verslą.
„Į veiklą, kuria užsiimu, visada žiūriu rimtai, todėl nenorėjau mezginių pardavinėti tarsi jie būtų iš močiutės skrynios. Taigi jau ant pirmųjų daiktų, kuriuos nunešiau į parduotuvę, buvo prisiūtos etiketės su pavadinimu. Vaikams buvo 3 mėnesiai ir 8 dienos, kai atsirado pavadinimas. Sugalvojau, kad pavadinimas turi būti trumpas, modernus, angliškas, ir pasakiau apie tai vyrui. Jis pagalvojo kelias minutes ir sako „Bug2hug“, – juokdamasi prisimena verslininkė.
Mezginiai buvo paklausūs, jais prekiavo kelios parduotuvės. Tačiau p. Mackevičienė pastebėjo, kad negali pasiūlyti didmenininkams patrauklių kainų, todėl nusprendė atidaryti savo parduotuvėlę, o per motinystės atostogas gaunamą pašalpą taupė ir pinigus investavo į verslą - daugiausiai į siūlus ir virbalus.
