aA
Ar eksportas gali ištraukti Panevėžio verslininkus iš ekonominio sąstingio, o miestą padaryti klestinčiu eksporto lyderiu? Visa tai įmanoma, tereikia dar tvirčiau susiveržti diržus, prisitaikyti prie naujų ekonomikos sąlygų ir, svarbiausia, pakeisti sustabarėjusį mąstymą – tokius pamokymus Panevėžio verslininkams dalijo finansų analitikai.
Verslininkus išgelbės idėjos
© Corbis

Finansų analitikai ir ekspertai verslininkams, norintiems išgyventi ekonomikos nuosmukį, savo jėgas ir idėjas siūlo nukreipti į eksportą – jis laikomas tinkamu ekonomikos vaistu Lietuvos regionams bei miestams.

Ne išimtis ir Panevėžys, tačiau miestas, garsėjęs didelėmis įmonėmis ir pramone, pastaruoju laiku merdi. Paskutiniuoju mohikanu, kritusiu konkurencinėje kovoje, tapo „Ekrano“ gamykla, didžiąją dalį produkcijos eksportavusi.

Ar Aukštaitijos sostinė vis dar turi užtektinai ambicijų ir potencialo atsitiesti ir būti eksporto miestu?

„Šiandien labai svarbu ieškoti eksporto galimybių, nes Lietuvos rinka, turinti tris milijonus vartotojų, yra pernelyg maža. Įmonės, surasiančios būdų, kaip eksportuoti, persiorientuosiančios, išeis pirmos iš krizės“, – Panevėžio regiono verslininkams praėjusią savaitę vykusioje konferencijoje prognozavo rinkodaros strategijos ir pozicionavimo konsultantas Linas Šimonis.

Konferencijoje dalyvavę ekspertai tvirtina, kad ilgus metus vidaus rinkoje dirbusios įmonės galutinai išsisėmė, todėl naujų idėjų paieškos gali padėti išeiti iš sąstingio.

Pritrūko idėjų

AIM Invest finansų analitikas Algimantas Vinauskas pastebi, kad daugelį metų „lietuviškose sultyse“ virusios įmonės prasidėjus sunkmečiui dažniausiai neturi idėjų, kaip įveikti užgriuvusius sunkumus.

Esą nesvarbu, kur įsikūrusios įmonės, ar jos veiklą plėtotų Vilniuje, ar Panevėžyje, – daugelis vadovaujasi panašiu ydingu mąstymu ir logika.

„Lietuviškų įmonių kultūra yra panaši, todėl jos gyvena panašiomis problemomis. Daugelis Lietuvos bendrovių neįsivaizduoja, kaip veikia didžiosios tarptautinės įmonės. Didžiosios įmonės atneša savo kultūrą ir permainas“, – mano A.Vinauskas.
Anot finansų analitiko, prie naujų sąlygų vienodai sunku prisitaikyti visoms bendrovėms, neką geresnė situacija ir sostinėje.

„Vilniuje situacija nėra lengvesnė, kaip daugelis įsivaizduoja, nes vilniečiai buvo labiausiai įsiskolinę, todėl šiuo metu jų perkamoji galia yra gerokai smukusi. Šiuo metu dingsta vidurinioji klasė, žmonės džiaugiasi galintys išmokėti skolas“, – situaciją sostinėje komentavo A.Vinauskas.

A.Vinauskas mano, kad provincijoje verslas nenukentėjo taip smarkiai kaip Vilniuje, todėl joje smukimas nebuvo toks įspūdingas.

Pasigenda valstybės aktyvumo

L.Šimonis pritaria tarp verslininkų populiariai minčiai, kad ekonomikos sąstingio metu valstybė turėtų labiau skatinti eksportą, tačiau tik tose srityse, kuriose sukuriama didelė pridėtinė vertė.

„Skeptiškai vertinu valstybės investicijas lengvojoje ir baldų pramonėse, nebent tai būtų unikalios įmonės, sukuriančios didelę pridėtinę vertę. Tačiau jei sukuriama 500 mažai apmokamų darbų vietų, tokiu atveju reikia pasakyti ačiū – tokių investicijų mums nereikia. Turi būti eksportuojami didelės pridėtinės vertės produktai, o žmonės užsidirbtų didelius atlyginimus“, – teigė L.Šimonis.

Pašnekovai mano, kad valstybei nukreipti visą dėmesį į eksportą nėra tikslinga. Vidaus vartojimą galėtų išjudinti investicijos į valstybės infrastruktūros objektus.

„Pamirštama, kad kalbant apie eksportą Lietuvoje žlugdomas vidaus vartojimas, o būtent jis per ankstesnes krizes Lietuvą išgelbėjo, tai pripažįsta Europos ekspertai. Pati valstybė turėtų investuoti į infrastruktūrą, pavyzdžiui, iš stadionų statybų Vilniuje ir Kaune uždirbtų ne tik statanti įmonė, bet ir kitos, iš kurių būtų perkamos paslaugos“, – tvirtino A.Vinauskas.

Finansų analitikas mano, kad vienos pirmųjų pradės atsigauti ir tos įmonės, kurios neprisipirko nekilnojamojo turto – jis šiuo metu esąs inkaras, verslininkus traukiantis žemyn.

Kliūtys – galvoje

Ar Panevėžio įmonės galėtų tapti eksporto miestu? Finansų ir rinkodaros specialistai mano, kad viskas priklausys nuo pačių miesto verslininkų ir kokių iniciatyvų jie imsis.

„Panevėžys, kaip ir Vilnius ar Kaunas, ar bet kuris kitas Lietuvos miestas, yra eksportuotojas. Žinau verslininkų, kurie gyvendami viename mažame Lietuvos miestelyje pardavinėja savo kuriamus produktus visame pasaulyje. Taip, tai daroma internetu, tačiau tai yra pasaulyje paklausus produktas. Tai pavyzdys, kaip žmonės nebijo permainų, ir jei mes nesikeisime, liksime toje pačioje vietoje kaip dabar. Kalbama, kad mieste sužlugo pramonė, nes sugriuvo „Ekrano“ gamykla, bet pažiūrėkime į Kauną, kuriame bankrutavo neką mažesnės įmonės, tokios kaip „Banga“. Pradžioje buvo blogai, bet vėliau sugriuvusių gamyklų pagrindu atsirado ne viena įmonė, kurios labai sėkmingai dirba užsienyje“, – įsitikinęs L.Šimonis.

A.Vinauskas mano, kad nemažai Lietuvos įmonių per daugelį metų taip ir neperžengė
sienų barjero. Kaip priešingas pavyzdys pateikiami emigracijoje gyvenantys verslininkai, kurie ne tik sugebėjo prisitaikyti prie naujų aplinkybių, bet ir sėkmingai dirbti.

„Norime užsidaryti tarp savo sienų, latvius dar laikome kaimynais, bet lenkų jau bijome, o vokiečiai beveik neegzistuoja. Esame ta pati rinka vienoje Europoje ir nereikia bijoti. Pavyzdys – emigrantai iš Lietuvos, atrodo, nieko ypatingo nepadarę, tik emigravę, tačiau jau kurį laiką užsienyje sėkmingai pardavinėja lietuviškus produktus. Jie neturėjo kitos išeitis. Kliūtis eksportuoti – mes patys. Manome, kad jei gyvename Panevėžys, esame provincija ir turime dirbti tik Panevėžyje. Visos šalys yra pasiekiamos ranka, o visos kliūtys yra mūsų galvoje“, – pašnekovui pritarė A.Vinauskas.

Svarbiausia – aiški vizija

Mindaugas Slapšys, UAB „Rifas“, eksportuojančios elektrotechnikos gaminius, direktorius

Lietuvoje bendrovės, kurios specializuojasi technologijų gamyboje, gali išsilaikyti ir klestėti tik eksportuodamos. Norint eksportuoti reikia turėti žinių ir kompetentingą komandą.

Žmonės turėtų būti pasirengę keliauti, mokėti užsienio kalbas, turi išmanyti savo sritį. Darbuotojai turi būti kompetentingi visose srityse – bendravimo, verslum ir pardavimo. Lietuva nėra eksporto šalis, nes neturi tiek patyrusių specialistų ir tokios eksporto istorijos kaip kitos valstybės, tačiau siekti ir stengtis reikia.
Pats svarbiausias dalykas norint eksportuoti yra verslininkų nusiteikimas, nesiblaškymas bei aiški vizija.

Užsienyje parduoti ir būti konkurencingam – sudėtinga, yra bendrovių, kurios parsiduoda kitoms įmonėms kaip pigios darbo jėgos šaltinis, tačiau šie laikai jau eina į pabaigą. Panevėžys taip pat turi galimybių, tik klausimas, ar užteks kompetentingų žmonių. Kalbama ne vien apie specialistus, bet ir apie verslius žmones.

Reikia laiko ir pastangų

Sigitas Gailiūnas, Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas

Nereikia būti ekspertu, kad suprastum, jog eksportas yra naudingas valstybei ir miestui. Kuo platesnės rinkos, tuo didesnės apyvartos ir tuo daugiau piniginių įplaukų.

Eksportas mieste sumažėjo dėl krizės, dalis įmonių bankrutavo. Kai kurios bendrovės iš užsienio rinkų pasitraukė laikinai, dėl padidėjusios verslo rizikos ar valiutų santykių pokyčio. Tačiau eksportuodamos Panevėžio bendrovės ateityje išliks stiprios metalo apdirbimo, elektrotechnikos ir tekstilės srityse. Tai tradicinės sritys, kuriose miestas visada buvo stiprus.

Kalbant apie naujoves, tokias kaip nanotechnologijos – jos neatsiras jau rytoj. Reikia laiko ir pastangų norint užimti naujas rinkas. Norinčios užsienyje konkuruoti Panevėžio įmonės turėtų siūlyti aukštos kokybės ir žemos kainos produktus.

Turite teisinį klausimą?
Aiškiai ir konkrečiai aprašykite savo situaciją – jos teisinį vertinimą ir savo įžvalgas „Delfi Plius“ platformoje pateiks Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos nariai.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

ES fondas padengs 75 proc. žuvininkystės sektoriaus išlaidų, atsiradusių dėl Rusijos karinės invazijos į Ukrainą

Trečiadienį europarlamentarai balsavo už kompensacijas ES žuvininkystės sektoriui, siekdami...

Aukščiausias infliacijos epizodas nuo praėjusio amžiaus: ekonomistė prognozuoja liūdną liepą (1)

Kainų augimas Lietuvoje perkopė 20 procentų ribą, pigiausių prekių krepšelis brango net 16...

Savivaldybės nenori būti išlaikytinės, tačiau įrankių investicijų pritraukimui praktiškai neturi: jos atsakingos tik už tris mokesčius

Bandymai pasiūlyti geriau išvystytą infrastruktūrą yra praktiškai vienintelis būdas, kurį...

Karaliaus Mindaugo ir valstybės turtai: nuo aukso ir sidabro, iki čia pat suvalgomos duoklės maistu

Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną Turto bankas siūlo pažvelgti į pirmojo karaliaus ir...

VDAI pradėjo tyrimą dėl „Švaros brolių“ klientų duomenų saugumo

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI) antradienį pranešė pradėjusi tyrimą dėl...

Top naujienos

Avulis apie visuotinį NT mokestį: dabar turėtų būti sprendžiama kita bėda

Statybų bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis sako, kad valdžia šiuo metu turėtų...

Istorikas sukritikavo sprendimą dėl Vytauto Landsbergio: tai daug pasako apie mūsų valdančiuosius (61)

Seimas nusprendė ir įstatymu patvirtino – profesorius Vytautas Landsbergis buvo Lietuvos...

Nedėkite skėčių į šalį: mėgautis šiluma trukdys trumpi lietūs

Ketvirtadienio naktį lietingų debesų liko nedaug, bet dieną jų vėl padaugės. Jie į daugelį...

Ukrainos saugumo tarnyba paviešino rusų kario išpažintį: tai visam gyvenimui, aš sergu

„Tai visam gyvenimui, aš sergu. Ar žinai, kiek lavonų mačiau?“, – tai dalis pokalbio, kurį...

Delfi PliusDainius Sinkevičius

Dėl brendžio ir saldainių įkliuvusiai komisarei – tūkstantinė valstybės išmoka (3)

Darbo vietoje iš pavaldinės vienos verslininkės perduotą brendžio butelį ir saldainių dėžutę...

Karalių mieste sugiedota Tautiška giesmė: čia ypatinga vieta

Mindauginių vakarą Dzūkijoje visi keliai vedė į Merkinę – senąjį karalių ir miegančių...

Karas Ukrainoje. Rusija Zaporožės atominę elektrinę pavertė karine baze Donbase žmonės raginami evakuotis

Didžiojoje Ukrainos dalyje penktadienio vakarą buvo paskelbtas oro antskrydžio pavojus. Vietos...

Valstybės dienos proga – tradicinis priėmimas Prezidento rūmų vidiniame kieme: kvietimus gavo garbūs svečiai (2)

Prezidentas garbius svečius liepos 6-ąją pakvietė į surengtą tradicinį Valstybės dienos...

Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną – jau tradicija tapęs Tautiškos giesmės giedojimas

Trečiadienį vyko Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo ir Tautiškos giesmės dienos paminėjimas....

Mokslininkas dr. Vaičiūnas: tinkama mityba gali išgydyti lėtines, paveldėtas ir net mirtinas ligas – pokyčiai jaučiami jau po 2–3 savaičių įvardijo nesveikiausią ir geriausią mitybos būdus (2)

Jei manote, kad galite valgyti bet ką ir vėliau, gerai pasportavę, taip atpirksite organizmui...