„Rusija iki šiol nepaaiškino, kas įvyko ir kas vyksta“, - duodamas interviu DELFI trumpai konstatavo Lietuvos ambasadorius Rusijoje Renatas Norkus, atsakydamas į prašymą pakomentuoti situaciją Lietuvos ir Rusijos pasienyje, kur neseniai imta lietuviškus krovinius tikrinti itin atidžiai.
Jis situacijos detaliai nekomentavo, tačiau su malonumu pažymėjo, kad kultūrinis dialogas tarp dviejų šalių tęsiamas, o puikus to pavyzdys – Sankt Peterburgo „Ermitaže“ atidaryta paroda „Fluxus“.
Lietuviški produktai – beveik visuose prekybos tinkluose
O štai nuo 1989 Sankt Peterburge gyvenantis verslininkas iš Lietuvos Viačeslavas Kutyrkinas įsitikinęs, kad lietuviška duona ir pieno produktai jau spėjo pagarsėti Rusijoje.
„Aš gimiau Vilniuje, tačiau jau daug metų gyvenu Sankt Peterburge, todėl bet kokie projektai, susiję su santykių tarp Sankt Paterburgo ir Lietuvos gerinimu man yra labai brangūs ir atsakingi. Ir, žinoma, kadangi čia jau ilgai gyvenu, visada svajojau, kad Sankt Peterburge būtų maisto produktų iš Lietuvos. Taip, kaip kepa duoną Lietuvoje ir tai, kaip ten gamina pieno produktus – visiems žinoma, tai jau garsus prekės ženklas. Rusai iš tiesų taip mano ir tai lemia aukšta lietuviškų produktų kokybė“, - interviu DELFI sakė V. Kutyrkinas.
Jis konstatuoja, kad šiandien praktiškai bet kuriame miesto prie Nevos prekybos centre galima nusipirkti lietuviškų produktų.
„Tai sūris, dešra, gaila, tačiau kol kas nėra duonos. Tačiau Sankt Peterburge yra lietuviškas restoranas, jis – unikalus, ten tikrai viskas labai skanu ir jie, beje, kepa duoną. Lietuviškų patiekalų sąrašas nėra labai ilgas, tačiau tokio aukšto lygio, kad kartais Lietuvoje tokios kokybės nerasi. Lietuva čia labai domimasi – kai žmonės skaniai valgo, vaikšto į parodas ir dalyvauja kituose projektuose, jiems atsiranda noras aplankyti Lietuvą, kas taip pat labai džiugu“, - įsitikinęs verslininkas.
Anot jo, pastaruoju metu aktyviai vystosi santykiai tarp dviejų šalių regioniniame lygmenyje – buvo pasirašytos sutartys tarp Druskininkų ir Kupino, Sankt Peterburgas turi susitarimus su Vilniumi ir Kaunu.
„Mes taip pat vežėme keletą verslo misijų į parodų centrą „Litexpo“ – susipažinome ir su maisto pramone, ir tekstile. Ir netgi mūsų Sankt Peterburgo dizaineriai, kaip, pavyzdžiui, Irina Aškinadzė, atrado kažką, ką vėliau panaudojo savo kolekcijose“, - teigia V. Kutyrkinas.
„Lietuviškos prekės mus pasieks“
Paklaustas, kaip galėtų išsispręsti situacija pasienyje, verslininkas atsakė: „Man sunku komentuoti... Mano atveju, jeigu aš su kolega įgyvendinu bendrą projektą, jį sustabdyti labai sunku, nes viskas atliekama profesionaliai ir labai aukštame lygmenyje. Aš iš tikrųjų manau, kad labai mažai tautų yra tokios artimos ir savo kultūra, ir tradicijomis, ir pomėgiais, kaip mūsų, todėl labai svarbu to neprarasti. Būta įvairių ir politinių istorijų, ir ko kitko, tačiau tai, kas sukaupta per amžius, pakankamai sunku sugriauti. Ir lietuviškos prekės mus pasieks. Be to, jeigu jūs paklausite Sankt Peterburgo gyventojų, už ką jie sirgo pastarosiose (Europos krepšinio) čempionato rungtynėse, tai jie jums atsakys, kad už Lietuvą“.
Verslininkas taip pat įsitikinęs, kad Sankt Peterburgui ir bendrai visai Rusijai yra ko pasimokyti iš Lietuvos kalbant apie liaudies amatų meną ir tradicijų išsaugojimą. „Tradicijų paisymas, darbas su medžiaga, technologija – to iš Lietuvos galima pasimokyti“, - įsitikinęs V. Kutyrkinas.
Pagal išsilavinimą teisininkas, jis ne mažesnį pasitenkinimą jaučia organizuodamas kultūros misijas, seminarus, kurie neretai tampa unikaliais.
Vienas tokių projektų buvo įgyvendintas 2010 metais Senojoje Ladogoje. Tada Vilniaus keramikos cecho meistrai, pakviesti Rusijos mokslų akademijos Materialinės kultūros istorijos instituto profesoriaus A. Kirpičnikovo, dalyvavo archeologinėje ekspedicijoje.
Meistrų dalyvavimo ekspedicijoje tikslu tapo bendras keraminių gaminių rekonstravimo projektas remiantis archeologiniais radiniais, kurie dažnai aptinkami senuose VII-IX amžius menančiuose Senosios Ladogos gyvenamuosiuose pastatuose.
