Verslo atstovai mina miesto mero Vytauto Stalmoko kabineto slenkstį bei prašo suteikti galimybę ant jūros tilto įrengti kavinę. Su tokiu siūlymu kreipėsi „Nesė Group“ atstovai.
Merui netgi pateikti UAB „Auric“ parengti brėžiniai, kaip galėtų atrodyti kavinė. Architektų siūlymu, tai galėtų būti progresyvaus dizaino geodezinis kupolas, padarytas iš perregimos dangos. Laikinasis statinys turėtų būti tvirtas bei neperšlampamas, galintis atlaikyti ekstremalias vėjo ir sniego apkrovas. Vakarais kupolo formos kavinė būtų apšviečiama iš vidaus.
Per plati
Siūloma, kad statinys galėtų atsirasti jūros tilto posūkyje bei užimti didžiąją dalį čia esančio ploto – kupolo skersmuo galėtų būti 7,5 metro pločio.
Tačiau V.Stalmokas abejoja, ar siūlomo dydžio kavinė užimtų ne per daug vietos. „Norintiems praeiti liktų vos 2,5 metro. O juk mes visi žinome, kiek žmonių vasarą vaikšto ant tilto – kiltų spūstis, ir tai man kelia nerimą. Manau, likusio ploto praėjimui nepakaktų“, - sakė kurorto vadovas.
Anot V.Stalmoko, galbūt būtų tikslinga keisti siūlomo statinio konfigūraciją arba jo vietą. Kavinė, mero nuomone, galėtų atsirasti, pavyzdžiui, ne tilto posūkyje, o jo gale. „Bet čia tik „žali“ projektai“, - kalbėjo V.Stalmokas.
Skelbtų konkursą
V.Stalmoko teigimu, pirmiausia miesto Taryba turėtų apsispręsti, ar šioje vietoje apskritai galima teikti tokias paslaugas. „Reikia aptarti galimybes, po to politikams apsispręsti, ar kavinė čia apskritai galima“, - kalbėjo liberalcentristas miesto vadovas.
O jei vietos politikai tokiam siūlymu ir pritartų, mero teigimu, galimybė įrengti kavinę būtų suteikiama ne konkrečiam verslininkui, o laimėjusiam paskelbtą konkursą. Taip pat reiktų apsispręsti, ar virš vandens įsikūrusioje kavinėje būtų galima pardavinėti alkoholį, ar ši viešojo maitinimo įstaiga veiktų tik kurortinio sezono mėnesiais, ar apskritus metus.
„Vakarinės Palangos“ kalbintas įmonių grupės „Nesė Group“ valdybos pirmininkas Kazys Paulikas teigė, jog kavinės ant jūros tilto, jei ją ir pavyktų įrengti, pagrindinis tikslas būtų ne siekti pelno, o padaryti reklamą.
Parengti numatomos kavinės brėžinius buvo paprašyta bendrovės, kurios dalininkai yra uostamiesčio „Nesė Goup“. Jei konkursą pavyktų laimėti, ši įmonė taptų ir projektuotojais. Pasak K.Pauliko, kūrybinis darbas – brėžiniai – kainuos apie 3 tūkst. litų, o norint pastatyti pačią kavinę prireiktų iki 100 tūkst. litų.
Paklaustas, kodėl investuoja į vizualizacijos brėžinius, nors dar nežino, ar pavyks laimėti skelbiamą konkursą, verslininkas teigė, jog išleisti pinigai nėra didelė suma. K.Paulikas sakė nesibaiminantis, kad jų idėja gali pasinaudoti konkurentai. Juo labiau kad pašnekovas nemano, jog galimybė ant tilto pardavinėti kavą sudomins daugelį – esą ši veikla daug pelno neatneš.
„Bet kokiu atveju Palangai tokia kavinė būtų reikalinga, ypač žvarbią dieną“, - sakė „Nesė Group“ valdybos pirmininkas bei Palangos mero bendrapartietis.
Maisto netiektų
„Poilsiautojams būtų smagu matyti jūrą, ypač gražiai kavinė atrodytų vakarą, kai pasitelkus spalvotą apšvietimą būtų galima projektuoti užrašus – Palangos miesto ar „Caffe de Nesė“ pavadinimą. Tai būtų šviesulys, viliojantis turistus nueiti iki tilto galo“, - kalbėjo K.Paulikas.
Anot „Nesė Group“ valdybos pirmininko, kavinėje būtų galima įsigyti suvenyrų su Palangos simbolika, taip pat – išgerti kavos, arbatos ar karšto vyno. „Maisto netiektume, o prekes ankstų rytą atsivežtume lengvuoju automobiliu“, - sakė K.Paulikas.
Anot verslininko, kalbant apie kavinės ant jūros tilto planus jam rūpi ne tiek uždarbis, kiek reklama. „Tai būtų naudinga ir miestui, o ir apie „Nesė Pramogų banką“ visi sužinotų. Juk visi suprantame, kad iš kavos daug neuždirbsi – manau, investicijos galėtų atsipirkti per penkerius ar septynerius metus, jei nebūtų labai dideli mokesčiai. Kalbant apie pelną, praėjus minėtam laikotarpiui turėtume „nuliuką“, bet liktų reklama“, - kalbėjo K.Paulikas.
Atkreipus dėmesį, jog „Nesė Group“ Palangoje jau turi vieną objektą - „Pramogų banką“, o šis veikia tik vasarą, K.Paulikas tikino, jog kavinė ant tilto galėtų dirbti maždaug aštuonis mėnesius per metus – tiek laiko, kiek pajūryje dar galima sutikti pramogautojų.
„Pramogų banką“ žiemą uždarome todėl, kad visa J.Basanavičiaus gatvė šiuo laikotarpiu apmiršta. O tiltas net ir šaltuoju periodu privilioja žmonių. Juo labiau kad ir dirbti čia galėtų vienas ar du darbuotojai, nereikėtų gaminti valgio, taigi ir kaisti katilų, kurie sunaudoja nemažai elektros energijos bei pareikalauja didelių išlaidų. Kavai išvirti reikia labai mažų sąnaudų“, - sakė K.Paulikas.
Sugriautų grafo F.Tiškevičiaus sumanymą
Arūnas Šateika, Palangos gidų gildijos pirmininkės pavaduotojas:
- Jei žvilgtelėtume į grafų Tiškevičių laikus, manau, kavinė šioje vietoje nereikalinga – tegu tiltas lieka toks, koks buvo. Mano manymu, laikinasis statinys jo nepapuoštų, ypač, jei jūros tiltą mes vertiname kaip Palangos paminklą. Netvirtinu kategoriškai, bet manau, kad geriau jau kavinė šioje vietoje neatsirastų.
Audronė Žukauskaitė, Palangos architektė:
- Kavinei vieta ant jūros tilto nelabai tinkama pirmiausia jau dėl jautrios gamtinės aplinkos. Be to, tilto pirminis variantas statytas prieš šimtą metų grafo F.Tiškevičiaus, tai jau įaugo į mūsų pasąmonę kaip promenada. Manau, tiltą reikėtų naudoti pagal jo tiesioginę paskirtį, įrengti čia prieplauką, kad galėtų švartuotis didesni ir mažesni laivai, žmonės eitų palydėti saulės. O norint pavalgyti yra daugybė vietų. Beje, pažiūrėkite į kavines paplūdimiuose – kaip ten užteršta aplinka. Be to, neįsivaizduoju, ką kavinė ant tilto darytų štormo metu, kaip būtų sprendžiamas vandentiekio, kanalizacijos klausimas.
Birutė Želvienė, kavinės „Lašas“ savininkė:
- Dar ką sugalvoti gali? Tikrai būčiau prieš. Kur kavinės savininkas dės visus teršalus? Kaip atsiveš prekes? Paprastam žmogui po paplūdimį dviračiu važinėti negalima, o čia būtų važiuojama ant tilto automobiliu. Pasivaikščioti nutarusiems poilsiautojams nebeliktų vietos, o turistų toks objektas tikrai nesudomintų.
Jūros tiltas – poilsiautojų mėgiamiausia vieta
Palangos tilto, naujai pastatyto 1997 m., ilgis – 470 metrų. Tai – viena iš pramogautojų labiausiai pamėgtų vietų.
Jūros tilto plotis posūkyje, kur verslininkai norėtų įrengti 7,5 metro skersmens kupolo formos kavinę, – 8,3 metro.
„Nesė Group“ įmonės: UAB „Nesė", UAB „Sėkmės tiltas", UAB „Pramogų bankas", UAB „Auric", UAB „IT Bank".
„Nesė" tapo pirmąja lietuviško kapitalo bendrove, šalyje 2002 m. atidariusia lošimų namus.