Šiaulių verslininkas Vidmantas Japertas piktinasi, kad pinigų išvežiotojai esą naudojasi euro įvedimu ir kelia paslaugų kainas.

„Keičiasi dešimtimis kartų įkainiai: viena pinigų išvežiojimo paslauga kainavo 16 litų, o dabar, tarkim, kainuos 400 litų arba tūkstantį litų, priklausomai nuo to, kokį kiekį tu užsisakysi ar tau jie atveš“, – sako Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas V. Japertas.

Pinigus išvežiojančios bendrovės neigia pasinaudojusios euro įvedimu. Jų teigimu, euro atvežimas verslui – vienkartinė paslauga, todėl šios įkainiai nesietini su įprastinėmis pinigų pristatymo paslaugomis.

„Tos paslaugos, kurias mes teikiame iki šiol savo klientams, tai mes ir teikiam jas savo klientams už tą pačią kainą. Dabar, euro įvedimo metu, atsiranda visiškai nesusijusios su tuo, papildomos, visai kitokios paslaugos, kurios turi savo kainą. Tos kainos yra visų bankų tinklalapiuose ir kokios jos nustatytos, tokios ir yra“, – teigia UABG4S Lietuva“ direktorius Saulius Tulevičius.

„Yra vienkartiniai klientai, tai reiškia, kad jie niekada nepirko paslaugos, na, pavyzdžiui, kokia kirpykla: ji niekada nesinaudojo inkasavimo paslaugomis, o dabar eurų jai reikia ir, aišku, jai tai kainuoja“, – aiškina UAB „Eurocash1“ direktorius Vytautas Labeckas.

„Natūralu ir suprantama, kad [gabenant] didelius pinigų kiekius, yra dideli saugumo reikalavimai, draudimo išlaidos, tai natūralu, kad bankai, jei gali kažkiek naudoti, tai inkasavimo bendrovės tikrai neužsiims labdara“, – tvirtina Bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas.

Lietuvos bankas sako gavęs verslininkų skundą dėl galimai išaugusių inkasavimo kainų prieš euro įvedimą.

„Už 16 litų įmonė imdavo 2–3 kg banknotų, o – sakau, dar tikriname informaciją – įmonė užsisakė pusę tonos monetų, tai pusė tonos ir keli kilogramai negali kainuoti tiek pat“, – sako Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas.

Lietuvos bankas skaičiuoja, kad euro įvedimo kaina gali siekti apie 100 mln. litų.