Kaip nurodoma Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendime, kuriuo vyrui iškelta fizinio asmens bankroto byla, dabar jam tenka verstis vos su keliais šimtais litų pragyvenimui.
Šiuo metu bankrutuojantis vyras prieš daugiau nei dešimtmetį įsteigė nekilnojamojo turto (NT) paslaugų įmonę.
Kadangi verslas sekėsi, šeima 2006 m. paėmė 40 tūkst. Lt vartojamąjį kreditą, porą kreditinių kortelių. O dar po metų, kaip rašoma teismo sprendime, iš banko pasiskolino per 630 tūkst. Lt namo pirkimui ir jo remontui.
Viskas klostėsi taip, kaip suplanuota. Tačiau 2008 m. atėjo krizė, Lietuvoje susprogdinusi NT burbulą ir visą šalies ekonomiką nusmukdžiusi daugiau nei 15 proc.
„Sumažėjo užsakymų įmonei, krito nekilnojamojo turto paklausa, todėl gerokai sumažėjo pajamos, įmonės veikla tapo nuostolinga, nebeturėjo lėšų atsiskaityti su kreditoriais, todėl 2009 m. sustabdė įmonės veiklą“, - rašoma teismo nutartyje.
Tačiau vyras net ir žlugus verslui nenuleido rankų – dirbo trijuose darbuose.
„Siekdamas gauti pajamų ir atsiskaityti su kreditoriais buvo įsidarbinęs techniku, papildomai dirbo ekspeditoriumi, valytoju, tačiau gaunamų pajamų nepakako pilnai dengti kreditorių reikalavimus“, – rašoma teismo sprendime.
Prie visų bėdų prisidėjo ir nutrūkę santykiai su antrąja puse, po poros metų pablogėjusi sveikata – jam nustatytas navikas.
2012 m. šeimos namas parduotas iš varžytinių už 364,5 tūkst. Lt. Tačiau vyro pečius vis dar slėgė didžiulė skolų našta.
Fizinio asmens bankroto bylos prašęs vyras nurodė, kad jo skoliniai įsipareigojimai yra daugiau nei 427 tūkst. Lt.
Bylos duomenimis, pareiškėjas neturi jokio turto, o jo alga yra 1-1,3 tūkst. Lt. Kadangi jam dar reikia išlaikyti nepilnamečius vaikus, teismas patvirtino, jog per mėnesį būtina suma pragyventi jam yra 1265 Lt. Likę pinigai turėtų būti skiriami skolų apmokėjimui.
Taigi teismas, nors kai kurie kreditoriai tam ir prieštaravo, nusprendė jam iškelti fizinio asmens bankroto bylą.
Įsiteisėjus šiam sprendimui, rengiamas fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planas, siekiama atstatyti pareiškėjo mokumą.
DELFI primena, kad vasaros pabaigoje teismai buvo sulaukę maždaug šimto žmonių prašymų bankrutuoti. Tiesa, dauguma atvejų teismai prašo papildomų duomenų.
Bankroto departamento duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra įsiteisėję 19 fizinių asmenų bankroto bylų. Oficialiai yra bankrutavusi viena kauniečių šeima.
Lietuvoje galimybė bankrutuoti fiziniams asmenims atsirado maždaug prieš metus. Seimo priimtame Fizinių asmenų bankroto įstatyme nurodoma, kad nemokūs gyventojai bankrutuoti gali tuomet, kai jų skolos viršija 25 tūkst. Lt (25 minimalias mėnesines algas).
Savo iniciatyva bankrutuoti norintis fizinis asmuo turi kreiptis į teismą, kuris iškėlęs bylą jam paskirs bankroto administratorių.
Visa bankroto procedūra trunka penkerius metus, ją įvykdžius asmuo tampa visiškai laisvu nuo turėtų įsipareigojimų. Pagal įstatymą, fizinis asmuo bankrutuoti gali kas dešimt metų.
Iki šiol lietuviai bandydavo bankrutuoti kitose Europos Sąjungos šalyse.
Pirmasis Latvijoje bankroto statusą išsikovojęs fizinis asmuo iš Lietuvos buvo verslininkas Gytis Januška, kuris turėjo 14 mln. Lt skolą.
