Į politikų pasisakymus investuotojai reaguoja vis jautriau
„Klausimas, kas bus kitas taikinys? Mes turėtume nepamiršti, kad mes esame labai arti to“, – apie galimo karo grėsmę anksčiau kalbėjo Gabrielius Landsbergis.
Į tokius Užsienio reikalų ministro pasisakymus vis jautriau reaguoja ne tik eiliniai piliečiai, bet ir verslas.
„Kuo labiau Lietuvos politikai eskaluoja tą temą – aš jau nekalbu apie užsienio investuotojų atsitraukimą, nes vietiniai investuotojai irgi išsigąsta tų kalbų. Jie mato grėsmę, bet nemato realių veiksmų, kaip bus su ja tvarkomasi“, – pastebėjo „Eika Asset Management“ valdybos narė Indrė Dargytė.
„Eika Asset Management“ atstovai skaičiuoja, kad didžioji dalis tiek smulkių, tiek stambių investuotojų savo pinigų Lietuvoje investuoti nebenori.
„Kalbame ne tik apie tai, kad jie prašo, tarkime, kad NT turtas būtų perkamas užsienyje ir kuo toliau nuo Baltijos šalių zonos, bet netgi prašo mūsų jurisdikciją iškelti fondų, kurie šiai dienai yra registruoti Lietuvoje“, – atskleidė I. Dargytė.
Įžvalgomis pasidalijo ir Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
„Kaimynų mes pasirinkti negalime – tai vienas dalykas, bet ar situacija yra kažkokia ypatingai dramatiška? Aš taip negalėčiau pasakyti“, – teigė jis.
Lietuvos banko vadovas siūlo žiūrėti į statistiką.
„Paskutiniai duomenys yra praėjusių metų trečio ketvirčio. Mes matome teigiamą balansą“, – teigė G. Šimkus.
Vis dėlto, verslininkų tokios prognozės nenuramina.
„Bijau, kad jie mato praeitį. Mes matome ateitį ir ką planuoja investuotojai. Jie jau savo sprendimais balsuoja. Šiai dienai, kai mes renkame pinigus į fondus – jie jau pasako, ar nori į projektus Lietuvoje įeiti. Nesakau, kad stos ekonomika, bet tam tikri apsisukimai mažės“, – teigė I. Dargytė.
Prekių kainų pokyčius pastebi ne visi
Kad ekonomikos apsukos bus kiek mažesnės, nei tikėtasi anksčiau – rodo ir pabloginta Lietuvos banko prognozė. Bendrasis vidaus produktas šiemet turėtų augti 1,6 proc., kas yra 0,2 proc. mažiau, nei buvo prognozuojama.
„Kaip ir už lango kalendorinis pavasaris vėluoja ateiti, taip ir ekonominis tas pavasaris yra vėluojantis, nors jau ir seniai būtų laikas“, – teigė G. Šimkus.
Ekonomikos pagyvėjimui labiausiai trukdo paklausa eksporto rinkose, kuri iki šiol neatsigauna po infliacijos. Tiesa, gyventojai labiausiai laukia maisto kainų mažėjimo.
„Parduotuvėje – nepasakyčiau, kad kažkas pigo. Jeigu akcijos yra tik. Gali jums kiekvienas tai pasakyti“, – teigė moteris.
Yra ir manančių, kad esmė – visai ne kainose.
„Ne kainose esmė. Žmogaus laikysena Respublikoje – ar ji stabili, ar ne? Kainos – prie jų galima prisiderinti“, – teigė gatvėje kalbinta pašnekovė.
Prekių kainas plačiau aptarė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
„Šiuo metu prekių kainos yra mažesnės, negu buvo prieš metus. Mažesnės yra maždaug 1 procentu, tai turbūt natūralu, kad kai kurių prekių kainos nepasikeitė, kai kurios šiek tiek atpigo, o kai kurios galbūt šiek tiek pabrango. Nejaučia daugelis gyventojų to dėl to, kad per pastaruosius 2 metus, pavyzdžiui, maisto produktai pabrango 35 procentais“, – teigė jis.
Aptarė metų prognozes
Nors infliacija šiemet jau užgesinta ir Lietuvoje sieks maždaug 1,5 proc., prognozuojama, kad maistas dar vis tiek šiek tiek brangs.
„Praėjusiais metais derlius buvo kiek prastesnis ir situacija pasaulio rinkose yra tokia, kokia yra, ir ta kaina nusistovi ten“, – teigė G. Šimkus.
„Žiūrint į kakavos pupelių kainų indeksą, kurios yra pabrangusios 3 kartus per metus, yra pabrangęs cukrus, kai kurios kitos žaliavos, alyvuogių aliejus – tų atskirų produktų brangimas yra neišvengiamas dėl brangstančių žaliavų“, – teigė N. Mačiulis.
Tačiau šiemet turėtų pagerėti būsto įperkamumas.
„Skaičiuojame, kad Vilniuje įperkamo būsto plotas per metus padidės 10 kvadratinių metrų. Šiuo metu vidutines pajamas gaunanti šeima gali įsigyti apie 50-ties kvadratinių metrų vidutinį būstą, o metų pabaigoje jis sieks jau beveik 60 kvadratinių metrų“, – teigė N. Mačiulis.
Tiesa, šiuo metu būsto įperkamumas yra žemiausias nuo 2009-ųjų, mat žmonių atlyginimai auga, tačiau NT kainos per metus beveik nesikeitė. Be to, vasarą Europos Centrinis bankas turėtų mažinti palūkanų normas.
„Matome, kad jau 6 mėnesių euriboras yra sumažėjęs 20 bazinių punktų. Tikėtina, kad ir toliau šiemet mažės“, – teigė N. Mačiulis.
Anot Lietuvos banko, nedarbo lygis šalyje šiemet sieks 7 procentus. Lietuvoje šiuo metu yra 1,5 milijono dirbančiųjų, o tai yra daugiausiai nuo įstojimo į Europos Sąjungą. Tokie skaičiai stebimi dėl smarkiai išaugusio į Lietuvą dirbti atvykstančio užsieniečių srauto.
„Jeigu mes, kaip šalis, įvežtume daug nebrangios darbo jėgos, kuri kažką gamintų – iš principo, tai taip pat reikštų, kad sąlygos darbo užmokesčio kėlimui Lietuvoje taip pat menktų ilgesnėje perspektyvoje“, – teigė G. Šimkus.
Šiemet darbo užmokestis Lietuvoje turėtų augti kiek daugiau nei dešimtadaliu.
Visą reportažą rasite LNK portale:
