Modernios technologijos suteikia galimybę sekti, kontroliuoti, drausminti savo darbuotojus, šiems nejaučiant jokio skausmo ar nepatogumo. Dažniausiai jie net neįtaria, kad turi žymę, padedančią darbdaviams juos stebėti bet kur ir bet kada, taigi ir nesupranta esantys priklausomi vergų legionui.
Pasiklausymo priemonės
Viena privačių detektyvų kontora internete reklamuoja savo paslaugą – specialią programinę įrangą mobiliesiems telefonams, kurią įdiegus galima klausytis tų telefonų pokalbių. Tai ideali priemonė turtingiems darbdaviams, norintiems išsiaiškinti, ar jų pavaldiniai lojalūs. Savo paslaugą detektyvai pavadino „Asmeniniu šnipu“. Kai tik specialia programa aprūpintas telefonas susijungia su kitu, „vadovui“ apie tai išsiunčiama slapta žinutė. Tad „vadovui“ belieka paskambinti tuo pačiu numeriu – ir galės klausytis, kaip jį į šuns dienas deda gerutis darbuotojas, iki tol nepriekaištingai vykdęs visus paliepimus.
Dar daugiau, „Asmeninis šnipas“ gali atlikti ir „blakės“ funkciją. Paskambinus į telefoną, kai juo nevyksta joks pokalbis, galima klausytis, kas dedasi telefono aplinkoje 3-5 metrų atstumu.
Savo pavaldiniais besirūpinančiam „vadovui“ reikia tik prisipirkti patrauklių telefono aparatų, įdiegti juose privačių detektyvų siūlomas programėles, išdalyti telefonus darbuotojams – ir nepriekaištingas sekimas garantuotas. Minėtos programos gali atsiųsti net į tą telefoną ar iš jo siųstas žinutes su adresatų numeriais, o jeigu darbuotojas sumanys pakeisti SIM kortelę, apie naujos kortelės duomenis „vadovas“ nedelsiant bus informuotas.
Kas žingsnis - kontrolė
Gyventojus aptarnaujančioje įstaigoje dirbantis pažįstamas specialistas guodėsi negalintis atsimušti nuo reklamos agentų, kone kiekvieną dieną įkyriai brukančių savo prekes ir trukdančių kasdieniam darbui. Su vienu net kilęs konfliktas, po kurio pažįstamas nebeįsileisdavo agento pro kabineto duris.
Tačiau kaip jis nustebo, kai, išvaręs agentą pro duris, po kelių minučių pats ėjo lauk ir pamatė tą agentą besėdintį ant suolo prie jo kabineto durų.
Po kurio laiko mano pažįstamas išsiaiškino, jog reklama užsiimanti firma yra aprūpinusi savo darbuotojus specialiais elektroniniais prietaisiukais, informuojančiais darbdavį, kur bet kuriuo metu jo darbuotojai yra. Tiesa, tai žinojo ar bent įtarė ir patys darbuotojai. Vargšas agentas, nenorėdamas darbdaviui atskleisti, kad jo kažkas net neįsileidžia į kabinetą, nusprendė kiek pagudrauti ir dešimt minučių pasėdėti prie kabineto durų, taip sudarydamas įspūdį, jog vyksta aktyvi ir produktyvi reklama.
Senovėje antkaklis vergams buvo reikalingas tam, kad, pabėgęs nuo savo šeimininko, vergas būtų greitai surastas ir grąžintas į vergavimo vietą. Šiandien darbuotojų niekas už pavadėlio nelaiko, neretai jie gali keliauti į visas keturias puses. Bet jeigu jau tarnauji kokiam ponui, šis nori žinoti, kur jo pavaldinys lankosi ir su kuo bendrauja. Tam, žinoma, metalinių antkaklių nereikia, modernios technologijos leidžia viską atlikti nepastebimai. Tik ar tai legalu?
Teisėta ar nelegalu?
Už kėsinimąsi į privatų žmogaus gyvenimą Lietuvos įstatymuose numatyta atsakomybė. Štai privačių telefono pokalbių pasiklausymas gresia baudžiamąja atsakomybe. Neatsitiktinai darbdaviai, norintys klausytis savo pavaldinių pokalbių, jiems išdalija sau nuosavybės teise priklausančius telefonus. Mat tik tokiuose telefonuose gudrūs detektyvai turi teisę įdiegti minėtus „Asmeninius šnipus“. Įrodei, kad telefonas tavo, jame įdiegė programėlę – ir perduok telefoną naudotis trečiajam asmeniui. Tiesa, pagal įstatymą perduodamas turėtum trečiąjį asmenį ir įspėti apie pasiklausymo galimybę, tik ar visi darbdaviai sąžiningai šių reikalavimų laikosi?
Darbdaviai ir kitaip gali sekti, ką veikia jų darbuotojai. Seniai žinomas metodas – telefono išklotinių užsakymas, iš kurių aiškiai matyti, su kuo ir kiek laiko praplepėjo darbuotojas. Darbuotojui išėjus namo galima peržiūrėti jo kompiuterio internetinės naršyklės istoriją ir sužinoti, kad uolus samdinys naršo ne tik darbo reikalais, bet nevengia pabendrauti ir socialiniuose tinklalapiuose, o gal net „varnas pašaudyti“. Ir nors įstatymai numato, kad darbdavio veiksmai turėtų būti skaidrūs, apie savo „pėdsekio“ veiklą darbuotojus jis turėtų informuoti, matyt, dažniausiai tai taip ir lieka paslaptyje, o samdinys neretai lieka nesupratęs, už ką jį atleido iš darbo.
Neseniai išaiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės tarnautojų potraukis darbo valandomis naršyti socialiniame tinklalapyje „Facebook“, o vienas vadovų tikino, kad šis jo pomėgis net padeda dirbti.
Siunčia šnipus
Kadaise reikėjo, kad vergas daug ir sunkiai dirbtų. Naujaisiais laikais iš darbuotojo reikalaujama nebūtinai fizinių galių. Ir nebūtinai sąžiningai nuo 8 iki 17 val. išdirbtos dienos. Viename darbe galbūt reikia sumanumo ir gudrumo, kitame plačios šypsenos ar aštraus liežuvio. Ar darbuotojui tų savybių nestinga, išsiaiškinti nepadės nei išmanieji telefonai su instaliuotais „Asmeniniais šnipais“, nei buvimo vietą nustatantys prietaisiukai. Tam reikia pamatyti konkrečią situaciją, realų vaizdą.
Šių metų pradžioje neįprastų darbuotojų – slaptų pirkėjų – ėmė ieškoti „Lietuvos paštas“. Privataus verslo struktūrose tokie darbuotojai nieko nestebina jau daug metų, bet kad valstybės kapitalo įmonėje... Tiesa, savo tinklalapyje apie ieškomus slaptus pirkėjus paštininkai neskelbia.
Taigi ieškoma darbuotojų, kurie už nedidelį atlygį sutiktų nuvykti į vieną kitą pašto skyrių ir ten kažką nupirktų, užsakytų paslaugą, paklaustų ir panašiai. Slaptas pirkėjas turi atidžiai stebėti, kaip jį aptarnaus, ar paštininkė nusišypsos, atsakydama į rūgščią pirkėjo miną, ar sklandžiai atliks užsakymą. Vėliau, nuvykęs į jį pasamdžiusį pašto padalinį, slaptasis pirkėjas turės užpildyti specialią anketą, kurioje apibūdins viską, ką pamatė ir išgirdo. O kur surinktas anketas dės pašto vadovybė, jai pačiai ir spręsti.
Štai ir pristatėme keletą pavyzdžių, kokie yra šiuolaikinių vergų antkakliai, padedantys darbdaviams įvertinti savo darbuotojų kvalifikaciją, lojalumą, drausmingumą. Sakysite, kokia čia vergija, antkaklis kaklo nespaudžia, joks išdegintas ženklas kūno grožio negadina. Taip taip, pabandykite ir jūs panašiomis priemonėmis pasekti savo darbdavį. Juk demokratinėje visuomenėje teisės visų lygios.
