Lietuvą kažkada stebinęs ir tebestebinantis išskirtine pėsčiųjų gatve Šiaulių miestas dabar gali jos pradėti nebent gėdytis - apdulkėjusiais buvusių parduotuvių langais praeivius liūdina gražūs pastatai, užsukęs į vieną kitą parduotuvę praeivis nelabai išgali ką pirkti - kainos kandžiojasi. Kavinukių dar yra, ne visos užsidarė. Tačiau ir jose apstu tuščių stalelių.
Bulvaro tuštėjimas – lyg domino kauliukų griūtis. Kuo mažiau dirba parduotuvių ir kavinių, tuo bulvaras nepatrauklesnis, taigi ir lankytojų dar mažiau, reiškia ir likusiems čia dirbti – ne linksma.
Miesto meras Justinas Sartauskas šiandien pranešė, kad viena bulvaro gaivinimo priemonių – pabandyti vėl išnuomoti kažkada buvusį populiarų kino teatrą „Laikas“.
Čia pat meras priminė, kad keli aukcionai nepavyko. Tačiau kažką daryti būtina.
Bulvaro gaivinimo planai Šiaulių savivaldybėje gimsta maždaug kas pusmetį- politikai, pašiurpę nuo tuštėjančio miesto centro, užsidariusių parduotuvių vaizdo beveik paniškai periodiškai kažko griebiasi. Tai pigios kavos akcijas siūlo rengti, tai koncertus, tai teminius renginius. Jie, tiesa, ir vyksta. Tik esant mažai perkamajai galiai nemokamų renginių žiūrovai nieko beveik neperka. Daugiausia renginius gatvėje stebi senyvi šiauliečiai ir miesto svečiai. Daugeliui jų net deserto porcija kavinukėje- didelė prabanga.
Dar viena Šiaulių rykštė - emigracija. Sumažėjus gyventojų miesto šurmulį vargiai papildo ir studentai.
Ir dar vieną Šiaulių rykštė - prekybos centrai, kuriuose būriuojasi jaunimas, šeimos, miesto svečiai. Prekybos centrai taip pat konkuruoja dėl šiauliečių dėmesio - rengia nemokamas parodas, renginius, koncertus.