„2016 metais paskutinį kartą Seimo tribūnoje buvau, jeigu neklystu“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete pareiškė antrą kartą krizės tyrėjų apklausiamas V. Vasiliauskas.
Jis priminė, kad pagal Lietuvos banko įstatymą jo vadovas anksčiau tradiciškai dukart per metus Seime pristatydavo situaciją bankų sektoriuje ir atsakydavo į parlamentarų klausimus.
V. Vasiliauskas taip pat pareiškė, kad patys krizės tyrėjai pirmieji parodė nenorą bendradarbiauti su Lietuvos banku.
„Prašėme su komitetu susitikti, nes klausimai labai platūs buvo. (...) Pasiūlėme konstruktyvų dialogą – norėjome išsiryškinti aspektus, kuriais tikimasi mūsų indėlio į tyrimą. Tas susitikimas neįvyko. Ir buvo konstatuota, kad nebendradarbiaujame. Ir gegužę atsakėme į visus klausimus“, – tvirtino LB vadovas.
Kaltina Jakeliūną spaudimu
Vitas Vasiliauskas mano, kad Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Stasys Jakeliūnas bankui daro spaudimą. Pastarasis tuo stebisi.
„Konkrečiai aš turiu mintyje (S. Jakeliūno. - ELTA) elektroninę žinutę su palinkėjimu „įvairaus ir aktyvaus politinio sezono“. Mano reakcija buvo tokia, kad LB tikrai nėra politinė institucija, o palinkėjimas aktyvaus politinio sezono yra keistas. Ir ten buvo užsiminta apie vieną finansų rinkos dalyvį, klausiant, ar LB pakeitė nuomonę (apie jį. - ELTA)“, - sakė V. Vasiliauskas.
BFK pirmininkas S. Jakeliūnas teigė, kad jam belieka stebėtis tokiais susirašinėjimų viešinimais.
„Jeigu aktyvaus ir įdomaus politinio sezono palinkėjimas, kadangi vyksta rinkimai bent keli, yra kažką užgaunantis, menkinantis reputaciją ar darantis spaudimą LB, ir tokie susirašinėjimai yra paviešinami, tai man belieka stebėtis“, - sakė S. Jakeliūnas.
Pasak V. Vasiliausko, BFK komisijos atliekamame krizės tyrime reikėtų apklausti dalyvius, kurie ir buvo už ją atsakingi.
Krizės tyrėjams žada pateikti išsamią informaciją
Po apklausos komitete V. Vasiliauskas Seime žurnalistams sakė, kad ataskaitas jis gali pristatyti Biudžeto ir finansų komitete, tačiau į jį jis taip pat kviečiamas retai.
„Pakankamai retai kalbėdavome ir komitete. Keli atvejai yra buvę. Daugiau tai buvo kitais klausimais“, – teigė V. Vasiliauskas.
„Galiu daryti išvadą, kad bendradarbiavimo tobulinimui erdvės yra“, – pridūrė jis.
V. Vasiliauskas pakartojo, kad krizės metu dirbtinio bankų elgesio nustatant tarpbankinių palūkanų normų indeksą Vilibor centrinis bankas neįžvelgė.
„Vien sakyti, kad dėl Vilibor pakėlimo buvo leista uždirbti bankams, turbūt neišeitų. Ir kad buvo dirbtinis susitarimas, mes tokių faktų nenustatėme“, – sakė V. Vasiliauskas.
Vėliau žurnalistams V. Vasiliauskas teigė, kad netrukus LB krizės tyrėjams pateiks išsamią informaciją, kuri parodys, ką dėl Vilibor laimėjo indėlininkai ir ką prarado paskolas ėmę žmonės
„Ta informacija bus didelio spektro. (...) Parodys tendencijas, parodys, kokie veiksniai galėjo nulemti Vilibor pokyčius, kad nebuvo vien tik išraiška grynai tarpbankinių sandorių, bet taip pat ir devalvacijos rizikos įvertinimas ir valstybės bankroto rizikos įvertinimas, visa eilė tų aplinkybių, kurios ir sukonstruoja tą unikalią situaciją, įvykusią Lietuvoje 2008-2009 metais“, – kalbėjo V. Vasiliauskas.
Komiteto vadovas „valstietis“ Stasys Jakeliūnas yra pareiškęs, kad LB atsisakė bendradarbiauti su krizės tyrėjais, jis taip pat abejojo, ar LB tinkamai prižiūrėjo komercinius bankus, per krizę galėjusius manipuliuoti Vilibor ir todėl būsto paskolas paėmę gyventojai galėjo patirti finansinės žalos.
V. Vasiliauskas priekaištus kategoriškai atmeta. Jis sako, kad visa informacija institucijoms yra teikiama, o kaltinimus vadina asmeniškumais. V. Vasiliauskas yra pranešęs, kad S. Jakeliūnas, 2013 metais siekė įsidarbinti LB, naudojosi žlugusio „Snoro“ banko istorija.
Generalinė prokuratūra yra gavusi Vyriausybės prašymą įvertinti finansų priežiūros institucijų darbą per 2009–2010 metų krizę.