Trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) tęsė parlamentinį 2009–2010 metų krizės tyrimą.
„Prieš krizę kedito plėtra buvo didžiulė, ir kaip parodė po to sekę įvykiai, ji nebuvo tvari. Ta plėtra nebuvo paremta atsargiais, konservatyviais finansavimo šaltiniais, bet paskolomis iš motininių bankų.
Tas skaičius, kuris buvo įlietas, vien 2008 metais buvo apie 12 mlrd. eurų. Tokį didelį pinigų srautą valdyti ir absorbuoti nėra lengva.“, – Seimo nariams pasakojo V. Vasiliauskas.
Jis priminė, kad instrumentus veikti kreditavimą centrinis bankas gavo tik 2014 metais.
„Man atėjus į centrinį banką, buvome išmokę pamokas ir priėmėme atsakingo skolinimosi taisykles. Kaip parodė praktika, nekilo teisinių rizikų, jų nebandė kvestionuoti teismuose, kaip yra buvę kitose valstybėse.
Makroprudencinė politika yra gana naujas dalykas ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Čia kalbame ne tik apie palūkanų reguliavimą, bet ir nueinant į kreditą. Nežinau, ar 2005–2006 metais kas nors būtų galėjęs priimti tas taisykles“, – svarstė Lietuvos banko vadovas.
V. Vasiliauskas teigė, kad iki krizės Lietuvoje paskolos buvo teikiamos panašiai kaip bandelės parduotuvėje.
„Skandinaviški bankai daug finansavimosi daro Šiaurės Amerikos rinkose, tai kur kilo krizė – taip ir atėjo iki čia. Visa laiką rizika, kada turime santykius tarp nacionalinės ir užsienio valiutos yra. Tada, kai buvo litas, skolininkas buvo eurais ir nepaisant fiksuoto kurso, rizika buvo.
Tada įsijungė visokios spekuliacijos dėl euro-lito kurso. Ta rizika buvo, bet manau, pagrindinis rizikos šaltinis buvo tai, kaip bankai finansavosi. Iš šios dienos perspektyvos – modelis gerokai pasikeitęs, dabar pagrindinis finansavimas yra iš vietinių“, – sakė V. Vasiliauskas.
Parlamentinis tyrimas
Trečiadienį vyko septintasis parlamentinį tyrimą dėl finansų krizės atliekančio Seimo BFK posėdis.
Komitetas įpareigotas atsakyti į 7 klausimus, kaip antai, kokią įtaką viešųjų finansų būklei 2009–2010 metais ir vėliau turėjo 2005–2008 metais vykdyta prociklinė biudžeto politika, ar Vyriausybė turėjo galimybių skolintis iš tarptautinių institucijų pigiau, negu tai darė 2009–2012 metais, kai finansų rinkose ir iš komercinių bankų buvo skolinamasi už palūkanas, kurios siekė 5,1–9,4 proc.
Komitetas taip pat aiškinsis, kokią įtaką 2009–2010 metų krizei Lietuvoje (įskaitant viešųjų ir komercinių finansų bei atskirų ekonomikos sektorių būklę) turėjo Lietuvoje veikiančių stambiųjų komercinių bankų skolinimo politika ir sprendimai, ar Lietuvos bankas tinkamai vykdė Lietuvoje veikiančių stambiųjų komercinių bankų priežiūrą 2005–2008 metais ir kt. Seimo BFK parlamentinį tyrimą atlikti ir išvadas Seimui pateikti pavesta iki 2019 metų balandžio 15 dienos.
