Pagal „Naujos kartos Lietuva“ (NKL) planą, šaliai numatyta skirti 2,225 mlrd. eurų RRF fondo lėšų. Planą iš viso sudaro 191 rodiklis, numatoma 2023 m. ir vėliau teikti po 2 mokėjimo prašymus per metus pasiekus atitinkamus tam mokėjimo prašymui numatytus rodiklius.
Taip pat, šiuo metu NKL planas yra peržiūrimas ir numatomas jo papildymas. Kaip Eltą informavo Finansų ministerija, peržiūrėjus planą numatoma iki 1,8 mlrd. eurų papildomų investicijų iš „RePowerEU“ ir RRF fondo paskolos lėšų. Atitinkamai planas būtų papildomas ir naujais rodikliais.
Jau gauta per 0,8 mlrd. eurų, potencialiai numatoma 4 mlrd. eurų suma
Finansų ministerija tvirtina, kad Lietuva yra pasirašiusi NKL plano finansavimo susitarimą ir gavusi 13 proc., 289 mln. eurų, avanso mokėjimą ir 542 mln. eurų už pirmame mokėjimo prašyme deklaruotus pasiektus ir Europos Komisijos (EK) patvirtintus rodiklius. Taigi, iš viso šalis jau yra gavusi per 0,8 mlrd. eurų.
Kaip jau buvo minėta, NKL plane Lietuvai iš viso yra numatyta 2,225 mlrd. eurų, tačiau pridėjus potencialias papildomas investicijas ir paskolą iš RRF fondo lėšų, gauta pinigų suma gali viršyti 4 mlrd. eurų. Tačiau galutinė maksimali pinigų suma, kurią šalis gali gauti, paaiškės EK patvirtinus peržiūrėtą NKL planą, nes taip pat yra tikslinami ir suplanuoti rodikliai ir jų pasiekimo terminai, kaip informavo Finansų ministerija.
Galiausiai, dėl pakeitimų šiuo metu neformaliai deramasi su EK, rodiklių sąrašas pagal atskirus mokėjimo prašymus ir mokėjimo prašymų teikimo grafikas bus keičiamas, todėl ir mokėjimų informacija keisis.
Iššūkiai ne tik dėl mokesčių reformos
Šiuo metu EK yra užlaikiusi ir neišmokėjusi 26 mln. eurų – laukiama, kol Seime bus pateikta mokesčių reforma. Tačiau nemažam kiekiui rodiklių įgyvendinimo jau reikalingas ne tik reformos pateikimas, bet ir jos priėmimas. Antruoju mokėjimu, kurio prašymas bus pateiktas rudenį, iš RRF fondo yra tikimasi gauti dar 230 mln. eurų, tačiau kol kas jam yra įgyvendinta 10 rodiklių iš 17.
Vis tik, NKL plane numatyti pokyčiai yra plačios aprėpties – žalioji pertvarka ir skaitmeninė transformacija yra visos ES prioritetai, kuriems kiekviena šalis narė turi skirti mažiausiai, atitinkamai 37 ir 20 proc. priemonės lėšų. Taip pat, per 0,5 mlrd. eurų yra numatyti su švietimu susijusiems pokyčiams, dėl kurių gali kilti nemažai iššūkių.
Švietimo reforma pripažinta antikonstituciška, ją reikia tobulinti
Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius Eltai yra akcentavęs švietimo reformos klausimo svarbą, atsižvelgiant į RRF fondo lėšas. Kaip minėta anksčiau, švietimo srityje yra numatyta virš 0,5 mlrd. eurų, tačiau reforma yra pripažinta antikonstituciška.
„Šiuo atveju jau yra prasidėjęs terminas dėl galimo netekimo lėšų už mokesčių reformą, bet kur dar atkreipčiau dėmesį, tai į švietimo reformą. Ji buvo įtraukta, bet vėliau Konstitucinis Teismas išaiškino, kad yra antikonstituciška. Čia Vyriausybei reikės arba pateikti iš naujo, arba kažkiek koreguoti ją, bet tas taip pat gali sutrukdyti reformai būti įgyvendintai sėkmingai”, – Eltai teigė V. Sinkevičius.
Gautos lėšos gali skirtis 4 kartus
Taigi, atsižvelgiant į aplinkybes, Lietuvos gautos lėšos iš RRF fondo gali skirtis 4 kartus. Jeigu šaliai nepavyktų įgyvendinti daugumos likusių reformų, Lietuva liktų su dabar gautu, beveik 1 mlrd. eurų lėšų. Tačiau sėkmės atveju, yra galimybė, kartu su paskoline dalimi užsitikrinti beveik 4 mlrd. eurų Lietuvai.
M. Vaščega tvirtino, kad pirminis RRF planas Lietuvai numatė 2,1 mlrd. eurų subsidijų ir galimybę pasiimti iki 3,2 mlrd. eurų paskolų. Tačiau šiuo metu, pasak jo, numatytos subsidijos viršija 2,2 mlrd. eurų, o paskolinėje dalyje Lietuva planuoja paprašyti 1,8 mlrd. eurų.
„Iki šiol Lietuvai yra išmokėta 289 mln. eurų kaip avansas ir 2023 m. gegužės 10 d. Komisija Lietuvai išmokėjo 540 mln. eurų kaip pirmąjį mokėjimą. Kaip plačiai žinoma, sustabdyta yra 26 mln. eurų. Papildomai yra numatyta, atsinaujinančiai energetikai plėtoti naujas papildymas „RePowerEU", 194 mln. eurų subsidijų ir taip pat Lietuva indikavo, kad kartu su subsidijomis taip pat rengiasi prašyti 1,8 mlrd. eurų paskolinėje dalyje", – Eltai sakė EK atstovybės Lietuvoje vadovas.
„Ši papildoma subsidija, kurią paminėjau 194 mln. eurų ir ta paskolinė dalis, kol kas tam, kad jomis pasinaudoti, turės būti pateiktas papildytas RRF planas", – tikino jis.
M. Vaščega tikino, kad paskolinę ir subsidijinę dalis sudėjus galima tvirtinti, jog Lietuva maksimaliai gali gauti 4 mlrd. eurų iš RRF fondo lėšų.
„Iš principo taip, galima taip apibendrinti, sudėti. Dalis aišku bus subsidijinė, paskolinė dalis, bet bendrai paėmus taip", – tvirtino jis.
