„Tiesa, kad dar 2021 m. sausio mėnesį Europos Komisija publikavo konsultacijų dokumentą – Žaliąją knygą dėl senėjimo. Tiesa, kad ja norima atkreipti dėmesį į ES visuomenės senėjimo keliamus iššūkius ir diskutuoti, kaip tiems iššūkiams ruoštis ir kaip į juos reaguoti. Tiesa, kad joje yra matematinis paskaičiavimas, kad norint nuo 2020 m. iki 2040 m. išlaikyti tokį patį vyresnių žmonių skaičiaus ir darbingo amžiaus žmonių skaičiaus santykį tam, kad būtų užtikrinamas pensijų adekvatumas ir viešųjų finansų tvarumas, Lietuva (kaip ir Liuksemburgas) turėtų prailginti darbingą amžių iki 72 metų“, – savo feisbuko paskyroje komentavo M. Vaščega.
„Tačiau skirtingai nei teigiama viešojoje erdvėje, tai NĖRA NEI POLITIKOS PASIŪLYMAS, NEI REKOMENDACIJA“, – pridėjo jis.
EK atstovo teigimu, šis amžius – 72 metai – gautas remiantis ne politine ar ekonomine praktika, bet vien tik matematiniais skaičiavimais. Jis taip pat tikina, kad konsultacinis dokumentas siūlė ir kitų alternatyvų, kuriomis būtų galima užtikrinti adekvačias pensijas ir finansinį tvarumą.
„Tai – matematiniai skaičiavimai situacijai ir iššūkiui iliustruoti. Ir tik vienas iš teoriškai įmanomų sprendimų pensijų adekvatumui ir viešųjų finansų tvarumui užtikrinti. Kiti – dalyvavimo darbo rinkoje didinimas, darbo našumo augimo skatinimas. Ir dar daugiau kitų. Kokią šalies pensijų sistemą kurti, sprendžia Lietuva, o nuspręsti, kiek iš viso truks profesinė karjera – mūsų kaip piliečių teisė“, – tvirtina M. Vaščega.
