„Statistika tokia, kad apie pusę vartotojų prašymų yra išsprendžiama taikiai. Tai reiškia, kad, kai vartotojas kreipiasi į mus, mes kreipiamės į paslaugos teikėją ar pardavėją, ir jis sutinka su vartotojo prašymu ir sutinka spręsti (situaciją. - ELTA) taikiai.
Likusi pusė pasiskirsto maždaug tolygiai: apie pusę būna vartotojų naudai. Tai reiškia, kad vartotojas, kreipdamasis į mus, buvo teisus, ir mes tenkiname jo reikalavimą 100 proc. arba iš dalies, jei tai, pavyzdžiui, būna pinigų grąžinimas už nekokybišką kelionę. Likusi pusė yra vartotojo nenaudai, reiškia vartotojas, kreipdamasis į mus, buvo neteisus, ir mes nusprendžiame atmesti vartojo prašymą“, - Eltai sakė VVTAT atstovė žiniasklaidai Giedrė Nenartavičiūtė.
Pasak jos, Lietuvos vartotojai dažniausiai kreipiasi dėl prekių, kurias įsigijo mažmeninės prekybos vietose, bet pastebima, kad kiekvienais metais keliais procentais padidėja prašymų dėl internetu įsigytų prekių. Kaip nurodė G. Nenartavičiūtė, skaičiuojama, kad apie 30 proc. gaunamų prašymų yra susiję su internetu įsigytomis prekėmis.
Kaip nurodė VVTAT atstovė, vartotojų skundų kasmet daugėja.
„Vis daugiau vartotojų žino apie 2 metų garantijos terminą, apie 14 dienų galimybę grąžinti prekę arba nutraukti sutartį. Jie kreipiasi, nes jų žinios gilėja, ir jie geriau žino savo teises“, - kalbėjo G. Nenartavičiūtė.
Pasak jos, neretai vartotojai kreipiasi į tarnybą dėl to, kad, atšaukus renginį, nepavyko susigrąžinti pinigų už bilietus. Kreipiamasi ir dėl laisvalaikio, viešbučių paslaugų kokybės neatitikimo.
VVTAT duomenimis, praėjusiais metais buvo išnagrinėti 4559 vartotojų ginčai ne teisme, kai 2017 metais skaičius siekė 4395.
Pernai tarnyba Lietuvos rinkoje atliko 7861 gaminių ir paslaugų patikrinimą, įskaitant ir pagal vartotojų skundus, iš kurių 2282 patikrinimų metu gaminiai neatitiko nustatytų saugos ir kokybės reikalavimų. 2017 m. tarnyba atliko 7366 įvairių gaminių grupių patikrinimus ir 1697 patikrinimų metu (23 proc.) buvo nustatyti pažeidimai.
