Palyginti su rugsėju, gyventojai blogiau vertino namų ūkio finansinės padėties pokyčius per praėjusius 12 mėnesių, bet šiek tiek optimistiškiau žvelgė į namų ūkio finansinės ir šalies ekonominės padėties perspektyvas bei didesniems pirkiniams ketino išleisti daugiau.
Spalį 14 proc. gyventojų teigė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per praėjusius 12 mėnesių pagerėjo, 43 proc. – kad pablogėjo (rugsėjį – atitinkamai 15 ir 42 proc.). Besitikinčių namų ūkio finansinės padėties gerėjimo, dalis nepasikeitė – tokių buvo 15 proc., bet nuo 32 iki 29 proc. sumažėjo gyventojų dalis, mananti, kad padėtis blogės.
Šalies ekonominės padėties perspektyvas gyventojai vertino taip pat šiek tiek optimistiškiau: nors manančių, kad šalies ekonominė padėtis gerės, dalis sumažėjo 1 punktu iki 9 proc., bet nuo 62 iki 58 proc. sumažėjo gyventojų dalis, mananti, kad padėtis blogės.
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime rugsėjį skyrėsi 4 punktais: mieste jis buvo minus 17, kaime – minus 13. Mieste vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 1, kaime – padidėjo 2 punktais.
Per metus – spalį, palyginti su 2021 metų spaliu – vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 12 punktų. Ypač pasikeitė gyventojų nuomonė apie šalies ekonominės padėties perspektyvas. Gyventojų, besitikinčių šalies ekonominės padėties gerėjimo, dalis sumažėjo 10 punktų iki 9 proc., manančiųjų, kad padėtis blogės dalis padidėjo 17 punktų iki 58 proc.