„Nėra konkrečios vietos numatytos. Neabejoju, kad rasime sklypą, tokiai gamybai reikalingas labai didelis sklypas. Mes ieškome tokio sprendimo, kur nereikėtų daugybės sklypų konsoliduoti, o būtų parengtas optimalus sprendimas, kad iš karto būtų galima didelį sklypą naudoti“, – antradienį Seime žurnalistams teigė I. Šimonytė.
„Pasirinkimo nėra labai daug, vienas iš sklypų yra tas, apie kurį kalbate (sklypas Radviliškio rajone – ELTA), bet jis šiuo metu užimtas.
Kol nėra kitaip, negaliu sakyti, kad tai yra tas sklypas, kuriame gamyba bus vystoma, bet tikrai ieškosime sklypo tinkamo įmonei ir atitinkančio visus saugumo reikalavimus, kurie tokiai gamybai taikomi“, – kalbėjo ji.
I. Šimonytė pažymėjo, kad konkretus progresas dėl „Rheinmetall“ gamyklos gali lemti progresą kalbant ir su kitų šalių karinės pramonės gamintojais.
„Diskusijos vyksta ir su kitų šalių karinės pramonės gamintojais. Labai gali būti, kada yra konkretus progresas dėl vieno projekto, tada galbūt gali progresuoti ir kiti projektai“, – sakė ministrė pirmininkė.
Antradienį dėl amunicijos gamyklos statybų Lietuvoje su Vokietijos gynybos pramonės milžine „Rheinmetall“ bus pasirašytas ketinimų protokolas.
Praėjusią savaitę Seimas po pateikimo pritarė įstatymų pataisoms, kurios sudarytų palankesnes sąlygas „Rheinmetall“ kuo greičiau pradėti veiklą Lietuvoje.
Apie ketinimus Lietuvoje statyti gamyklą, kur Vokietija planuoja nuolat dislokuoti brigados dydžio karinį dalinį rytiniam NATO flangui apsaugoti, „Rheinmetall“ pranešė kovo viduryje.
BNS pirmadienį pranešė, kad septynių nesusijusių šaltinių žiniomis, „Rheinmetall“ amunicijos gamyklą svarstoma statyti Radviliškio rajone, netoli Baisogalos. Konkrečiau, ant Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) valdomos valstybinės žemės. Kaip naujienų agentūrai BNS komentavo LSMU Gyvulininkystės instituto vadovas Artūras Šiukščius, čia veikiančio aukštosios mokyklos padalinio iškėlimas į kitą vietą įstaigai kainuotų milijonus eurų.
