Kasmet didėjančios kainos maisto ir paslaugų sektoriuose piktina gyventojus, tačiau ir šiemet ekonomistai optimistiškomis prognozėmis netrykšta. Specialistai tvirtina, jog Vyriausybės sprendimas padidinti minimalią mėnesį algą (MMA) iki 400 eurų gali tapti dar vienu verslininkų pretekstu didinti kainas.
© DELFI / Andrius Ufartas

Skaičiuojama, kad 2017-aisiais kainų augimas vidutiniškai per metus siekė 3,7 procento. Visgi ekonomistai neįžvelgia nė vienos priežasties, dėl ko kainos šiemet galėtų mažėti. Be to, Lietuvos banko specialistai skaičiuoja, jog 2018-aisiais kainos augs dar 2,6 proc.

Produktai brango

Remiantis Pricer.lt atlikto tyrimo rezultatais, nuo praėjusių metų kovo pabrango alkoholis. Kai kurie stiprieji gėrimai pabrango net per du eurus, o silpnieji – per 40 ct. Tiesa, šie skaičiai stebinti neturėtų – tai lėmė augantys akcizai šiems sveikatai žalingiems produktams.

Nuo gegužės brango kiaušiniai (pirmoji banga prasidėjo po Velykų). Kai kuriuose prekybos centruose vieneto kaina šoktelėjo per 4–5 ct. Tiesa, panaši kiaušinių kaina buvo ir praėjusių metų pradžioje. Ji laikinai buvo sumažėjusi artėjant Velykoms.

Vasaros viduryje pradėjo brangti obuoliai, o to priežastis – prastas derlius. Jie vidutiniškai brango per 12 ct. Tuo pačiu metu pabrango ir pieno produktai, ypač – sviestas. Kai kur kilogramo kaina per mėnesį šoktelėjo net per tris eurus.

Ypač svyravo bananų kainos. Metų pabaigoje kaina vidutiniškai padidėjo per 4 ct. Nuo lapkričio dar kartą brango kiaušiniai (antroji banga prasidėjo prieš šventes). Šį kartą vieneto kaina brango vidutiniškai 1–2 ct. Praėjusiais metais taip pat brango pomidorai, bulvės, ryžiai, makaronai, fermentinis sūris, varškė.

Tačiau prekybos centruose brango ne viskas. Buvo produktų, kurių kainos netgi sumažėjo, kaip, pavyzdžiui, cukraus – vidutiniškai per 21 ct už kilogramą. Metų pabaigoje pigiau buvo galima įsigyti šokolado, kavos, arbatos, kiaulienos, sulčių.

Pirkinių krepšelis
Pirkinių krepšelis
© Stopkadras

Visgi šįmet kainos didės ir paslaugų sektoriuje. To priežastis – didėjantys dyzelino ir tabako akcizai.

Pricer.lt vadovo Arūno Vizicko manymu, kainų klausimas bus aktualus ir šiais metais. Jis neabejoja, kad jos augs ir toliau.

„Ekspertai pranašauja, kad pati žaliava brangs. Kol kas nematyti ženklų, kad kainos stabilizuosis ar mažės – to tikėtis būtų labai optimistiška“, – sakė A. Vizickas.

Pavyzdys – Rumunija

Ekonomisto Gitano Nausėdos teigimu, verslininkai per daug galvos nesuka ir sąnaudų didėjimą perkelia į kainas. Tai juos verčia daryti didėjantys atlyginimai.

„Jie tiesiog nenori prisiimti finansinio rezultato pablogėjimo ir tikisi, kad didėjančios kainos klientų neatbaidys. Šiuo metu išgyvename tam tikrą lūžio tašką, kai vartotojas ima rinktis – ar jam didesnės kainos priimtinos, ar jis gali atsisakyti apsilankymų kavinėse, ar kai kuriuos produktus gali keisti pigesniais“, – pavyzdžius pateikė SEB banko prezidento patarėjas.

Nors maisto produktų rinkoje matomą visą apyvartos augimą lėmė kainos didėjimas, G. Nausėda per daug optimistiškas šiuo klausimu nebuvo.

„Pardavėjams, prekybininkams galėtų būti geras įspėjimas, kad kainų didinimo ribos nėra begalinės. Jie, eidami paprasčiausiu keliu, ilgainiui gali susidurti su realiu apyvartos mažėjimu. Artimiausiais mėnesiais šį procesą ir matysime. Vis dėlto kainos šiais metais tiek maisto produktų, tiek paslaugų augs“, – sakė finansininkas.

Gitanas Nausėda
Gitanas Nausėda
© DELFI / Šarūnas Mažeika

G. Nausėdos įsitikinimu, šiemet infliacija turėtų būti mažesnė. Praėjusiais metais didelę dalį jos sudarė sprendimas padidinti alkoholio akcizus. Nors dabar bus taikomas didesnis akcizas dyzelinui ir tabakui, jis turės mažesnės įtakos vartotojų kainų indeksui.

Ekonomistas pastebi, kad minimali mėnesinė alga (MMA) didėja mažiau nei vidutinis darbo užmokestis. O ir pats algos padidėjimas nuo 380 iki 400 nėra didelis.

„Vis dėlto žiūrėčiau į bendrą atlyginimų augimo tendenciją. Jeigu ji išliks panaši kaip praėjusiais metais, tiesiog bus labai sunku išvengti kainų didėjimo. Kadangi atlyginimai auga gerokai sparčiau negu darbo našumas, tai didina dedamąją gamybos savikainą. Manau, populiaresni sprendimai bus galutinai viską perkelti pirkėjui, vartotojui. Dėl to infliacijos inercija aprims, bet ji išliks ir šiais metais“, – neabejojo ekonomistas.

Jis kaip gerą pavyzdį pateikė Rumuniją, kuri pirmoji iš kitų valstybių sujungė „Sodros“ darbdavių ir darbuotojų įnašus – padarė juos darbuotojo mokesčiais ir padidino atitinkamai minimalią algą. Tačiau ne mažiau kalbama apie tai, kad šalis gana sėkmingai įgyvendina lengvatinius pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifus maisto produktams, taip sumažindama šešėlinės prekybos dalį.

„Gal vertėtų atidžiau pastudijuoti Rumunijos patirtį, ką ji darė teisingiau. Tada būtų galima pasimokyti. Tačiau vargu ar artimiausiu metu šią idėją būtų realu įgyvendinti Lietuvoje. Viską nulems fiskalinis argumentas, kad nebus iš kur gauti biudžetui pinigų. Jis paralyžiuos politikų valią daryti sprendimus“, – svarstė G. Nausėda.

Jis priminė, jog praeityje bandymai mažinti PVM baigdavosi nežymiu kainų sumažėjimu, o naudą pasiimdavo arba gamybos, arba tiekimo ir prekybos grandys. Vartotojai iš PVM sumažinimo pajusdavo labai menką naudą piniginėms.

Kainos nemažės

Kainų nusistovėjimo ar mažėjimo nemato ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto direktorius Žilvinas Šilėnas. Jis neabejoja, kad bendras kainų augimas išliks.

„Kainos kils visą laiką, tik klausimas, kiek svyruos kiekvienos prekės kaina sezoniškai. Jeigu kils po vieną procentą – ne problema. Jeigu pagrindinės žaliavos nepigs, toliau žmonės uždirbs daugiau, nematau priežasties, dėl ko kainos galėtų mažėti“, – sakė jis.

Ekonomistas pastebi, kad per pastaruosius aštuonerius metus maistas kiekvienais metais brango. Tačiau jis brango ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Lenkijoje ar kitose Europos Sąjungos šalyse. Palyginti su Lietuvos, maisto kainos Estijoje išaugo daugiau, Lenkijoje – mažiau, o Latvijoje – panašiai kaip ir Lietuvoje.

„Kol kas vidutinis atlyginimų augimas yra aukštesnis nei bendras kainų lygio augimas, o tai reiškia, kad vidutiniškai atlyginimai auga sparčiau nei kainos. Iš kitos pusės, jei žmogaus atlyginimas neaugo, tai jam iš tikro viskas pabrango. 2017 metų pabaigoje metinis maisto kainų augimas Lietuvoje viršijo 5 procentus“, – teigė Ž. Šilėnas.

Žilvinas Šilėnas
Žilvinas Šilėnas

Nors per 2017 metų pirmąjį ketvirtį vidutinis atlyginimų augimas Lietuvoje buvo apie 9 proc., tačiau buvo rajonų, kur atlyginimas augo mažiau nei 5 proc. Tai reiškia, kad kai kuriose savivaldybėse gyvenančių žmonių perkamoji galia sumažėjo.

Praėjusiais metais per pirmąjį ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis labiausiai padidėjo Telšiuose (10,7 proc.) ir Vilniaus apskrityje (10,1 proc.) Atskaičius visus mokesčius vidutinis darbo užmokestis per metus taip pat sparčiausiai didėjo Telšiuose (12,2 proc.) ir Vilniaus bei Panevėžio apskrityse (po 10,7 proc.)

Beje, praėjusių metų pirmajame ketvirtyje, palyginti su 2016 metų pirmuoju ketvirčiu, vidutinis darbuotojų skaičius šalies ūkyje padidėjo 12,1 tūkst, o tai sudaro vieną procentą. Darbuotojų procentas didėjo Marijampolės (0,6 proc.), Vilniaus (0,8 proc.), Kauno (1,6 proc.), Klaipėdos ir Šiaulių (po 2,6 proc.) apskrityse. Visose kitose apskrityse, išskyrus stabilumą išlaikiusią Alytaus apskritį, vidutinis darbuotojų skaičius sumažėjo.

Kodėl auga kainos?

Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnioji ekonomistė Ieva Skačkauskaitė pranešime tvirtina, jog pernai kainų įsispartėjimą, kuris vidutiniškai per metus siekė 3,7 proc., lėmė tiek vidaus ekonominiai veiksniai, tiek vartotojams nepalankios tendencijos pasaulinėse žaliavų rinkose.

„Maisto ir energijos kainų augimą, kaip žinoma, daugiausia nulėmė išorės veiksniai, kuriems Lietuva, kaip maža ekonomika, įtakos neturi. Naftos kaina pernai pasaulinėse rinkose šoktelėjo daugiau nei 20 proc. – tai brangino ir degalus Lietuvoje. Kitas stiprus kainas prekių lentynose paveikęs veiksnys buvo pasaulinės maisto žaliavų kainos, kurios pernai padidėjo apie 12 proc. Iš itin dažnai vartojamų maisto produktų labiausiai pasaulinėse rinkose brango žaliavinis pienas, aliejai ir riebalai. Vidutiniškai per metus Lietuvoje apie 20 proc. padidėjo sviesto kaina, aliejus ir kiti riebalai pabrango apie 12 proc. Kadangi šių maisto žaliavų brangimas buvo pasaulinis, Lietuva pagal jį nebuvo išskirtinė: panašiai pieno produktų, sviesto, aliejų ir riebalų kainos padidėjo ne tik Lietuvoje, bet ir Estijoje, Latvijoje“, – tvirtino ji.

Ieva Skačkauskaitė
Ieva Skačkauskaitė
© Lietuvos bankas

Anot ekonomistės, šiemet infliacijos tempai bus mažesni, nes turėtų priblėsti veiksnių, padidinusių infliaciją pernai, poveikis. Pavyzdžiui, nenumatoma didinti akcizų tarifų alkoholiniams gėrimams, o akcizai tabakui kils mažiau nei pernai. Be to, prognozuojama, kad pasaulinės naftos ir maisto žaliavų kainos šiemet augs gerokai mažiau, todėl ir tokios kainos vartotojams turėtų augti lėčiau. Galiausiai, nors darbo užmokestis turėtų didėti ir ateityje, negalima manyti, kad jis šiemet kils tiek daug, kiek pernai. Jau kurį laiką dėl darbuotojų trūkumo Lietuvoje darbo užmokestis auga gerokai sparčiau nei darbo našumas. Tokia padėtis nėra tvari, nes verslas privalo išlaikyti konkurencingumą. Taigi, dėl visų šių aplinkybių Lietuvos bankas numatė, kad šiais metais kainų augimas bus mažesnis nei pernai – jis sieks 2,6 proc.

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

„Kauno energija“ dividendams skyrė triskart daugiau nei planavo

Kauno miesto savivaldybės kontroliuojama šilumos tiekimo bendrovė „ Kauno energija “ šiemet...

Teismas: „Lewben Investment Management“ neatitinka nacionalinio saugumo kriterijų

Investicijų bendrovei „ Lewben Investment Management “ nepavyko užginčyti jai nepalankaus...

Lietuvos šimtmečio verslininko rinkimai Balsavimas (3)

Valstybės atkūrimo šimtmečio proga, Lietuvos verslo konfederacija ( LVK ) skelbia Lietuvos...

ECB nepakeitė palūkanų normų

Europos Centrinis Bankas ( ECB ) ketvirtadienį įvykusiame Valdančiosios tarybos posėdyje...

„Danske Bank“ vadovas: sprendimas nesusijęs su pinigų plovimo skandalu (2)

Antros pagal turtą Šiaurės Europoje finansų grupės „ Danske Bank “ vadovas Thomas Borgenas...

Top naujienos

Vanagaitė rado dar vieną progą apspjauti kritikus: lietuvius ginti teko rusų istorikui (97)

Lietuvių rašytoja ir žurnalistė, plačiai nuskambėjusios knygos apie Holokaustą Lietuvoje...

Receptas emigracijai stabdyti: gydytojo alga - 2600, slaugytojo - 1300 eurų (60)

Ketvirtadienį Nepriklausomybės aikštėje mitinguojantys medikai įsitikinę, kad didėjančią...

Įskaudinti medikai išėjo į gatves: mus apgavo (502)

Pirmadienį Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis į vyriausybę pasikvietė Lietuvos medikų...

Vilniaus centre „beviltiška“ spūstis: pataria vengti ten vykti (20)

Ketvirtadienio popietę, kiek po 15 val., Vilniaus centre , A. Goštauto, Vilniaus ir Žygimantų...

Pinskuvienė pranoko pati save: pažemino manekenės standartų neatitinkančią žurnalistę (603)

Portalo „Krašto naujienos“ vyr. redaktorė Neringa Tuškevičienė eilinį kartą viešai...

Intriguojanti LKL akistata: „Lietkabelis“ – „Lietuvos rytas“ (tiesioginė vaizdo transliacija) (1)

„LKL-Betsafe“ čempionate Panevėžio „Lietkabelis“ ketvirtadienį vakare namų arenoje priima...

Papasakojo apie pražūtingą Avicii gyvenimo būdą keliaujant: ar tai ir galėjo tapti mirties priežastimi?

Tragiškai mirus žinomam Švedijos didžėjui Avicii pradeda aiškėti vis daugiau jo gyvenimo...

Ar „CityBee“ atsakinga už girto vairuotojo sukeltą žalą? (73)

Šią savaitę netylant kalboms apie tai, kokių priemonių reikia imtis automobilių dalijimosi...

„Betsafe-LKL“ čempionato rungtynės: „Dzūkija“ - „Pieno žvaigždės“ (1)

„Betsafe-LKL“ čempionato rungtynės: „Dzūkija“ - „Pieno žvaigždės“. Tiesiogiai iš...

NT rinkos mitai ir tikrovė: kiek kalbos apie krizę ir „burbulą“ turi pagrindo? (1)

Kiekvieną mėnesį viešumoje pasirodo vis naujų pranešimų apie NT rinkos situaciją. Daugiausia...