Tam jau pritarė Seimas, tad jeigu Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisoms neprieštaraus ir prezidentė, nuo 2016 metų 15 proc. mokestį teks susimokėti už visas 500 eurų viršijančias iš minėtų trijų šaltinių gaunamas pajamas. Iki šiol neapmokestinama riba buvo 3 tūkst. eurų.
Kodėl 500 eurų?
Kaip nurodoma Finansų ministerijos pateikto įstatymo projekto aiškinamajame rašte, 500 eurų neapmokestinamoji suma yra tikslingai nukreipta apmokestinti didesnes pajamas (per 20 tūkst. eurų per metus) gaunančius gyventojus.
500 eurų ribą ministerija nustatė išnagrinėjusi Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktą analizę apie mažiau nei 20 tūkst. eurų per metus gaunančius gyventojus. Rašte nurodoma, kad šioje žmonių grupėje vienam gyventojui tenkanti neapmokestinamų pajamų dalis iš vertybinių popierių perleidimo ar palūkanų 500 eurų neviršija.
Tačiau ši riba nustatyta remiantis tik vienais – 2014 metais. Banko „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas DELFI sakė, kad priimti įstatymo pataisą remiantis tik tokia laiko aprėptimi yra trumparegiška.
Juolab, kad šiuo metu bankai dėl Europos centrinio banko vykdomos politikos už indėlius moka ypač mažas palūkanas. Jau pakankamai greitai palūkanų normos turėtų pradėti kilti, tad po kelių metų 500 eurų riba gali būti jau „pasenusi“.
„Dabar sumažino iki 500 eurų, vėliau vėl kels, kai pradės kilti palūkanos. Aišku, pirma pakils palūkanos ir tik tada pradės kelti. Tai – darbo imitavimas“, – kalbėjo ekonomistas.
Jis pabrėžė, kad reikia akcentuoti ilgalaikę mokesčių sistemos pertvarkos perspektyvą.
„Pats esu vieno bendro neapmokestinamo pajamų dydžio, kuris būtų taikomas visoms pajamoms, nepriklausomai nuo jų kilmės, šalininkas. Tokia sistema būtų ideali, nes nediskriminuotų kurios nors vienos rūšies pajamų ir visiems būtų daugmaž aišku, kiek reikia susimokėti“, – sakė Ž. Mauricas.
Scenarijus ateičiai
Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis sakė, kad ribos sumažinimas iki 500 eurų daugiausiai įtakos gali turėti smulkiesiems investuotojams ir taupytojams.
„Jei žmogus iš to uždirba milijoną, tada jam didelio skirtumo dėl to, kad reikės 15 proc. susimokėti už 2,5 tūkst. eurų daugiau, nėra“, – teigė jis.
Pašnekovo teigimu, šis pokytis apie taupymą galvojantiems žmonėms siunčia signalą, kad tuos 100 atsidėtų eurų geriau „pravalgyti“, o ne kaupti ateičiai. Tiesa, jis sutiko, kad „pravalgymas“ nėra blogis, nes žmonėms leidžiant pinigus auga vartojimas, o dėl to didėja ekonomikos aktyvumas, auga bendrasis vidaus produktas.
Jeigu Finansų ministerijos pasirinkta 500 eurų riba yra teisinga, tada labai didelės žalos bent per artimiausius kelis metus dėl įstatymo pakeitimų padaryta nebus.
Politikai tikrai mokesčių sistemos reformai dar turi kelis metus, kol palūkanų normos, tikėtina, nepadidės reikšmingai. Tokiam scenarijui pritarė ir savo pasiūlymą išdėstęs Ž. Mauricas.
Galbūt tokių veiksmų galima būtų tikėtis iš naujos valdančiosios daugumos, kuri susiformuos po kitąmet vyksiančių Seimo rinkimų.
Jaukia planus
Vis dėlto net ir dabar naujiena mokesčių sistemoje turės įtakos žmonėms, sprendžiantiems, ką daryti su turimais pinigais.
„Dabartinis pakeitimas sukelia papildomą neapibrėžtumą ir dalis gyventojų gali pakeisti savo investicinius sprendimus, kurie galbūt nebus optimalūs. Tokia intervencija gali turėti blogų arba ne tokių gerų pasekmių ateityje“, – pažymėjo Ž. Mauricas.
V. Plunksnis sakė, kad naujasis neapmokestinamos pajamų ribos sumažinimas skatina žmones savo pinigus išleisti.
„Trumpalaikiu požiūriu gal tai ir gerai, bet ilgalaikėje perspektyvoje šis sprendimas yra blogas. Didelė vartotojų grupė skolinasi už plėšikiškas palūkanas iš greitųjų kreditų ir dar giliau grimzta į tą pinigų neturėjimo liūną. Likusiems sakoma, kad gal geriau tuos pinigus išleiskite. Valstybė neturi normalios mokesčių politikos, stabilios mokesčių sistemos nėra. Mokesčių kaitaliojimas rodo, kad gal geriau išvis neturėti pinigų, nes paskui vis tiek įves kokį nors mokestį ir juos atims“, – kalbėjo jis.
Surinks 0,6 mln.
Finansų ministerija nurodo, kad dėl neapmokestinamos pajamų ribos iš vertybinių popierių perleidimo bei palūkanų sumažinimo, preliminariu skaičiavimu, poveikis biudžetui neženklus (priklausantis nuo vertybinių popierių pelningumo bei palūkanų normos), bet teigiamas – preliminariu vertinimu, valstybės ir savivaldybių biudžetai per metus gaus papildomai apie 0,6 mln. eurų.
Tiek naudos bus iš to, kad gyventojai bus priversti persvarstyti savo taupymo planus. Nors tiksliai pasakyti, kokiam skaičiui žmonių šis sprendimas turės įtakos, sunku, tačiau jų nėra mažai.
Lietuvos banko (LB) duomenimis, 2015 metų III ketvirtį šalyje buvo atidaryta 15 068 617 indėlių sąskaitų.
2015 metų spalį jose gyventojai vienadieniuose, įspėjamojo iki 3 mėnesių laikotarpio ir sutarto termino indėliuose iš viso laikė 14,1862 mlrd. eurų.
Koks skaičius Lietuvos gyventojų turi indėlius LB neskaičiuoja, tačiau šių metų III ketvirčio pabaigoje visos šalyje veikiančios bankų sektoriaus įmonės turėjo 3 603 619 klientų (kurių 94,72 proc. buvo fiziniai asmenys, o likę – juridiniai).
Remiantis spalį paskelbtu LB šalies gyventojų finansinio raštingumo tyrimu, 28 proc. apklaustųjų nurodė per paskutinius metus aktyviai netaupę.
„Praradę pagrindinį pajamų šaltinį, 30 proc. respondentų galėtų sėkmingai dengti pragyvenimo išlaidas ne mažiau kaip tris mėnesius, dar 29 proc. tai galėtų daryti mėnesį“, – rašoma LB platintame pranešime.
Eurostato duomenimis, Lietuvoje namų ūkių taupymo lygis yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje. Kai bendras santaupų (neišleidžiamos pajamų dalies) ir visų pajamų santykis 2014 metais buvo 10,49 proc., Lietuvoje jis siekė vos 0,13 proc.
