Testuos gyventojus ir verslą
Pirmadienį Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys vykusio susitikimo su Seimo socialdemokratų frakcija metu užsiminė apie galimai vasarį prasidėsiantį visuomenės ir verslo testavimą greitaisiais antigenų testais.
Ministras teigė, kad antigenų testais pirmiausia bus testuojami asmenys, jaučiantys simptomus, o prevenciškai bus tiriami pedagogai, psichologai, medikai, įkalinimo įstaigų darbuotojai, globos įstaigų gyventojai ir personalas, koronaviruso židiniuose dirbantys asmenys, kiti prioritetinėse grupėse esantys žmonės, verslas.
Susitikime taip pat teigta, kad nuo vasario mėnesio sėkmingai pradėjus taikyti naująją testavimo programą kovo mėnesį būtų galima tikėtis karantino ribojimų švelninimo.
„Jeigu pradedame su testavimo programa, sakykim, vasario mėnesį prasidės, tai aktyvus jos veikimas kovo mėnesį turėtų duoti jau ir verslui, ir organizacijoms, ir mokymo įstaigoms veiklos atsigavimo požymių“, – sakė A. Dulkys.
„Delfi“ Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) paprašė patikslinti, kaip atrodys naujoji testavimo sistema ir kaip būtų testuojamos verslo įmonės. Gavus SAM atsakymą tekstas bus papildytas.
Vėliau gautame SAM atsakyme buvo teigiama, kad į konkrečius klausimus ministerija galės atsakyti tik suderinusi ekspertų, epidemiologų, savivaldybių atstovų pozicijas.
„Šiuo metu kuriama testavimo strategija turi keletą krypčių – nuo prevencinių tyrimų tikslinėms grupėms, židinių valdymo iki simptomų ar didelės rizikos sąlytį turėjusių asmenų testavimo, numatant ir pasikeitimus izoliacijos taisyklėse. Pagrindinis jos tikslas – valdyti situaciją taip, kad atlaisvinus reikalavimus nereiktų nedelsiant juos vėl sugriežtinti. Dėl testavimo organizavimo procesų, tokių kaip tyrimų atlikimo vietos, finansavimo būdai ir kt., detalių – pakomentuoti galėsime, kuomet bus patvirtinta kiekviena iš parengtų testavimo schemų. Užsienio šalių patirtis, svarstant naujas testavimo strategijas, visuomet yra vertinama, tačiau ji naudojama tik tiek, kiek tai tinkama mūsų nacionaliniam kontekstui“, – teigė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro patarėja ryšiams su visuomene Aistė Šuksta.
Testavimas vyktų kas savaitę ar kelias
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius teigė, kad valdžios siūlomo verslo testavimo esmė – įmonėse greitai atsekti naujus susirgimo atvejus.
„Tai tam, kad įmonės galėtų dirbti yra nuspręsta, kad darbdaviai kartą per savaitę ar dvi testuos darbuotojus, jeigu įmonėje, kokiame ceche, gamykloje buvo židinys iki tol, kol neliks jokių atvejų. Tai jei atsiranda židinys, mes testuojame visus darbuotojus.
Pozicija tokia, kad siekiama sumažinti susirgimų skaičių. Kol kas kalbama, kad testavimas vyktų pačių įmonių sąskaita, o tai būtų įtraukiama į sąnaudas. Ateityje, matysime, kokios tos išlaidos bus ir klausime, ar mums galėtų bent dalinai tai kompensuoti, bent pusę kainos.
Bet kuriuo atveju, toks testavimas yra geriau nei prastovos, bet tikiuosi, kad valstybė ateityje prie to prisidės“, – aiškino V. Janulevičius.
Jo teigimu, vienas greitasis antigenų testas kainuoja kiek daugiau nei 5 Eur.
„Valstybės vaidmuo, kad ji turėtų užsipirkusi tų testų urminiu kiekiu pigiau ir, tikiuosi, nedarydama verslo už tą pačią kainą ar minimaliais antkainiais parduotų verslui“, – sakė jis.
Paklausus, ar verslui nebus per brangu pačiam mokėti už testus, kaip įmonėse dirba šimtai darbuotojų, pramonininkų atstovas tikino, kad, šiuo atveju, darbuotojų sveikata yra svarbiau.
„Sumos išeina nemažos, bet tos įmonės, kurios nori nesustabdyti savo veiklos, kurios nori ją vykdyti, tarkime, pramonės įmonės, kurios eksportuoja, turi įsipareigojimus, joms kaštai yra kaštai, bet sveikas žmogus yra svarbiau.
Žinoma, gali būti daug vidutinių įmonių iš regionų, kurios gal ir nenorės už savo pinigus testuoti darbuotojų“, – kalbėjo V. Janulevičius ir sakė, kad bendrai testavimas nebūtų priverstinis.
„Jeigu jį norima daryti priverstinį, tai testus turėtų dalinti už dyką. Prievartos nebus, bet tikiuosi sąmoningumo iš visų, tiek darbuotojų, tiek darbdavių“, – aiškino jis.
Anot V. Janulevičiaus, pramonės verslas darbuotojus testavo ir iki šiol, tačiau darbuotojams būdavo atliekami PGR tyrimai, kurių kainos siekia ne vieną dešimtį eurų. Jo teigimu, iš viso tokiam darbuotojų sveikatos tikrinimui vien pramonės verslas galėtų būti išleidęs jau apie pusę milijono eurų.
„Žinoma, daugiausia tai vyksta per privačias klinikas“, – skaičiavo V. Janulevičius ir pridūrė, kad dabar ši suma tikrai didės, bet, kaip pabrėžė, norint dirbti, testavimas yra būtinas.
Romanovskis: turėtų būti išskiriami tam tikri sektoriai
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis tikino, kad iki šiol greitieji antigenų testai Lietuvos teisiniame reguliavime nefigūravo, tačiau pridūrė, kad viena didžiausių problemų šiandien ta, kad už testavimą verslas mokės iš savo lėšų.
„Valstybė turėtų ieškoti priemonių, kaip tai kompensuoti verslui.
Mūsų manymu, tai turėtų būti paramos priemonė. Valstybė galėtų įsivertinti sektorius, kurie yra ypatingai svarbūs ir tada skirti tikslines paramos priemones testo įsigijimui. Dabar sakoma, kad testuos mokytojus, bet tuo pačiu yra ir strategiškai svarbios veiklos sritys, kur yra gyvybiškai svarbu, kad ten įmonės veiktų. Ir čia turėtų būti valstybės paramos schemos, nes tai susiję su sveikatos dalykais“, – kalbėjo jis ir pridūrė, kad šiandien toli gražu ne visos įmonės yra pajėgios testavimus atlikti iš savo lėšų.
„Jeigu tu kas savaitę turi testuoti po tūkstantį darbuotojų, o čia dažnumas yra labai svarbus elementas, kad išskirtum, pas ką atsakymai teigiami, manau, kad tikrai ne visi galės sau tai leisti“, – sakė jis.
A. Romanovskis kaip ir V. Janulevičius teigė, kad testai visam verslui nebus privalomi, tačiau, bet kuriuo atveju, bus labai naudingi.
„Jie bus naudingi daugeliu atvejų, jeigu tu galėsi sutrumpinti saviizoliacijos terminus, jeigu teisiškai tu turi pagrindo, pas darbuotoją suradęs antikūnius jo neizoliuoti, o sugrąžinti į darbą... <...> su saviizoliacija anksčiau to nebuvo galima. <...>
Bus taip, kad jei padarai testą, gali trumpiau izoliuoti, arba išvis neizoliuoti darbuotojo. Tai apsimoka pačiam verslui, nes aiškumas – svarbiausias elementas“, – sakė verslo atstovas.
Jo teigimu, valstybė turėtų išskirti strateginės svarbos įmones ir joms padengti visas išlaidas, susijusias su greitaisiais antigenų testais.
„Tai tas pats logistikos sektorius, taip pat tos įmonės, kurios atsakingos už šilumos tiekimą. Yra daug skirtingų sektorių.
Yra technologinės gamyklos, kurios gamina vaistus, tuos pačius testus, apsaugos priemones, o ten pamainos iškritimas irgi daug reiškia. Tai jei tokie sektoriai negali būti vakcinuojami anksčiau, jie turėtų būti bent testuojami“, – sakė jis.
Taip pat A. Romanovskis tikino, kad žinių, jog greitasis testavimas antigenų testais bus susijęs su ankstesniu tam tikrų verslų atidarymu, sakė neturintis.
„Aš manau, kad koreliacijos nelabai yra, nes, tarkime, kalbant apie restoranus, ne personale problema, o žmonių būriavimesi“, – sakė jis ir tikino kol kas nežinantis, kad su tuo būtų susiję verslų atidarymai.
Darbdavių atstovas: testai turi būti apmokami iš valstybės lėšų
Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas teigė, kad darbo grupėje buvo jau ne kartą kalbėta, kad įmonėms yra labai svarbu valdyti situaciją savo viduje.
„Tas verslas, kuris generuoja būtinąją vertę, bet čia kalbu ne apie pinigus, o apie prekes, paslaugas, be kurių negali išgyventi visuomenė, būtų logiška, kad būtų testuojama.
Bet kitas klausimas yra susijęs su testų apmokėjimu.
Ar išlaidas bus galima įtraukti į sąnaudas ar ne? Kas gauna testavimo naudą: įmonė, žmonės ar visi bendrai? Nes jei gauna visa visuomenė, akivaizdu, kad tuos kaštus reikia įtraukti į sąnaudas“, – svarstė D. Arlauskas ir teigė, kad kol kas klausimų labai daug, o atsakymų nėra.
„Jeigu naudą gauna visuomenė, testai turi būti apmokami iš COVID-19 suvaldymo pinigų. Bet kadangi įmonės nori, kad veikla nesustotų, kaip suprantu, jos ir pačios pirks viską. Aš kalbu apie teisingumo principą.
Ministras supranta, kad verslas neturės išeities ir testuos darbuotojus, tai ant to ir žaidžia, bet teisingumo prasme tai nėra visiškai teisinga verslo atžvilgiu. Gi tai yra visuomeninis interesas, o ne dėl to viskas, kad įmonė užsigeidė pagerinti savo situaciją“, – tikino jis.
Schemą patvirtins iki mėnesio pabaigos
„Delfi“ jau anksčiau rašė, kad išanalizavus turimą informaciją bei gavus ekspertų išvadas, artimiausiomis savaitėmis bus vystomas dialogas su savivaldybėmis ir galutinai paruošta plataus masto testavimo dėl koronaviruso schema. Tai daroma laukiant pirmųjų greitųjų antigenų testų siuntų, sakė sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio patarėja Simona Bieliūnė.
Paprašyta konkrečiau pakomentuoti, kaip Lietuvoje bus organizuojamas testavimas greitaisiais antigenų testais, S. Bieliūnė teigė, kad tam dar reikia sudėlioti paskutinius taškus ant „i“.
Ji atkreipė dėmesį, kad šie testai, kaip ir įprasti molekuliniai PGR tyrimai, yra imami iš nosiaryklės.
„Turime turėti medicininė personalą, kuris atliktų procedūrą ir nebūtų padaryta jokia žala. Žiūrėjome, kokie būtų optimaliausi sprendimai vietos lygmeniu, o ne vienalytę kitos šalies patirtį tiesiog perkelti į Lietuvos kontekstą. Skiriasi atstumai, teritorijos, platus testavimas susijęs su tuo, kad mes vertiname, kas turi didžiausią riziką – taigi, yra lokalūs kriterijai“, – pasakojo A. Dulkio patarėja.
Pasak jos, bus testuojami ir verslo kolektyvai.
„Turime atskirą pamąstymą, kaip testuoti darbo kolektyvus, kur yra židiniai. Mes žiūrėjome konceptualiai – turime židinius darbo kolektyvuose, slaugos, globos įstaigose ir ugdymo įstaigose – tai trys pagrindinės vietos, kuriose tie židiniai yra didžiausios rizikos, tad mes apie jas visas galvojam“, – sakė S. Bieliūnė.
Pasak jos, ministerija dėl verslo kolektyvų testavimo įgyvendinimo šiuo metu tariasi ir su Ekonomikos ir inovacijų ministerija.
„Galvojama, kaip pasiūlyti darbdaviams pagalbą bei tą visą procesą valdyti“, – teigė sveikatos apsaugos ministro patarėja.
Galiausiai S. Bieliūnė pažymėjo, kad galutinę kombinuoto plataus masto testavimo schemą planuojama patvirtinti iki mėnesio pabaigos, kai šalį turėtų pasiekti pirmoji greitųjų antigenų testų siunta.
„Mes ir (ministerijos – aut. p.) viduje turime darbinę grupę, kuri jungia žmones, dirbančius laboratorijoje, koordinatorius, kurie dirba su sveikatos priežiūros įstaigomis. (…) Labai svarbu tinkamai pasiruošti. Greit „paleidus“ ir nepadarius namų darbų, tai mes sulauksime nepasitikėjimo ir pasipiktinimo“, – pridūrė S. Bieliūnė.
SBA įmonių grupė: jau atlikome šimtus testų
Ką mano apie verslo testavimą greitaisiais antigenų testais savomis lėšomis pasisakė ir SBA įmonių grupės komunikacijos direktorius Giedrius Simonavičius. Jo teigimu, plataus masto, efektyvi ir sustyguota antigenų testavimo tvarka valstybės mastu visiems būtų naudinga.
„Ir jei ji iš tiesų tokia būtų – aktyviai dalyvautume. Tačiau kol tokios programos nėra, rūpindamiesi darbuotojų saugumu savo lėšomis ir iniciatyva jau keletą mėnesių jiems atliekame molekulinius testus ir turime sudarę sutartis su medicinos įstaigomis miestuose, kuriuose dirbame.
Per pandemijos mūsų įmonės atliko jau šimtus tokių testų. Testavimas reikalingas tais atvejais, kai darbuotojai turėjo kontaktą su sergančiu, nors ligos simptomų ir neturi. Tačiau molekulinių testų rezultatų tenka laukti ilgėliau, net keletą dienų.
Jei valstybės mastu, antigenų testavimo programa veiktų sklandžiai, o testavimas galėtų būti greitesnis ir pigesnis, jis neabejotinai padėtų realią padėti visoje Lietuvoje užčiuopti kur kas greičiau ir efektyviau suvaldyti visą pandemiją. Kol kas įmonės testavimo klausimą sprendžia pačios“, – sakė G. Simonavičius.
Danijoje – priverstinis testavimas
Danijos įmonėms nuo sausio 1-osios leista priversti darbuotojus atlikti COVID-19 testus, taip pat rašė „Bloomberg“.
Buvo teigiama, kad pagal teisės aktus, jog apribotų viruso plitimą darbo vietoje, įmonės darbuotojų galės reikalauti pasidaryti testą.
Tiesa, čia darbdaviai taip pat už testus turės susimokėti patys, o darbuotojai, atsisakę pasidaryti testą, gali būti nubausti.
Tokia tvarka taikoma nuo sausio mėn. ir galios iki liepos 1 dienos.
