Kaip teigiama Finansų ministerijos konsultaciniame dokumente, mokesčių mokėtojams bus siūloma suteikti laikiną – 6 mėnesių – paskatą savanoriškai deklaruoti ir sumokėti neapskaičiuotus mokesčius netaikant baudų ir delspinigių.

„Verslas galės „legalizuotis“ už praėjusius laikotarpius pateikdamas trūkstamas deklaracijas ar patikslindamas ankstesniąsias, tokiu atveju jam nebus taikomos sankcijos, tačiau tai būtų laikina ir vienkartinė priemonė. Jai pasibaigus išimčių nebebūtų taikoma“, – rašoma dokumente.

Apsimokės dėl delspinigių

Finansų viceministrė Daiva Brasiūnaitė DELFI pasakojo, kad ši praktika užsienyje yra daugiau sietina su fizinių asmenų nesumokėtais mokesčiais nuo užsienyje gautų pajamų, pasinaudojant įvairiomis dirbtinėmis mokesčių išvengimo schemomis, ir yra pakankamai veiksminga, jei laikomasi jos vienkartinumo principo.

„6 mėnesių terminas sietinas su šešėlinės ekonomikos mažinimo reformos tikslais – apčiuopiami rezultatai turėtų būti pasiekti jau 2019 metais. Nepasinaudojus šia laikina lengvata, nesąžiningam verslui bus taikomos sankcijos pilna apimtimi, tuo panaikinant nepagrįstą konkurencinį pranašumą prieš sąžiningus mokėtojus“, – pasakojo ji.

Viceministrė dar sakė, kad pastaraisiais metais ženkliai išaugo tarptautinis bendradarbiavimas informacijos mainų srityje, ir šiuo metu Lietuvos mokesčių administratorius automatiškai kasmet gauna informaciją apie Lietuvos gyventojų finansinių sąskaitų informacija užsienio finansų įstaigose.

„Šiais metais informacija bus gauta iš daugiau nei 60 pasaulio valstybių. Nepasinaudojus galimybe deklaruoti nesumokėtus mokesčius, Valstybinė mokesčių inspekcija privalės imtis griežtųjų priemonių tokių asmenų atžvilgiu“, – dėstė ji.

D. Brasiūnaitė paaiškino, kad galimybė bus vienkartinė, nes, kaip rodo užsienio praktika, daugkartiniai atleidimai nuo sankcijų nebepasiekia savo tikslų ir mažina mokesčių mokėjimo drausmę, kadangi mokėtojai įpranta laukti eilinio atleidimo nuo atitinkamų sumų sumokėjimo.

„Kita vertus, jau šiuo metu galiojantis įstatymas numato, kad pateikus už ankstesnius laikotarpius deklaraciją, nurodant nesumokėtus mokesčius, ir jei tai padaryta iki VMI patikrinimo pradžios, baudos nėra skiriamos, tačiau paskaičiuojami delspinigiai.

Taigi, šis atleidimas daugiau skirtas atleidimui nuo pastarųjų, kurie, jei pavyzdžiui, deklaruojami prieš 5 metus nesumokėti mokesčiai, gali viršyti 50 proc. pačios mokesčių sumos“, – sakė ji.

Daiva Brasiūnaitė

Viceministrė dar paaiškino, kad procedūra fiziniams ir juridiniams asmenims iš esmės nesiskirtų, tačiau skirtųsi nesumokėti mokesčiai.

„Pavyzdžiui, gyventojas gavo pajamų (iš finansinio investavimo, dovanų, pajamų iš nuomos ir panašiai) užsienyje, kurios turėjo būti deklaruotos, ir nuo šios sumos turėjo būti sumokėtas gyventojų pajamų mokestis Lietuvoje.

Arba, pavyzdžiui, įmonė nepagrįstai įtraukinėjo į sąnaudas jos vadovo asmeniniams poreikiams tenkinti skirtas išlaidas, todėl per mažai sumokėjo pelno mokesčio, neapskaitė visų ūkinių operacijų, todėl per mažai sumokėjo pridėtinės vertės ir pelno mokesčio ar panašiai“, – pasakojo D. Brasiūnaitė.

Pritaikyta bijantiems bausmių

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) viceprezidentas Vytautas Žukauskas svarstė, kad šia priemone norima gyventojams suteikti galimybę – vienkartinį šansą išsiskaidrinti ir dėl to neturėti jokių baudžiamųjų pasekmių.

„Ji geriausiai veiktų tada, kai gresia didelės baudžiamosios pasekmės, kurios kainuotų daug brangiau, nei mokesčiai, kuriuos reikia sumokėti“, – sakė jis.

Vis dėlto, ši amnestija, pasak pašnekovo, turbūt neturės įtakos sritimis, kurių apskritai neįmanoma vykdyti skaidriai. Pavyzdžiui, cigarečių kontrabandos ar prekybos nelegaliu alkoholiu.

„Tačiau kalbant apie gyventojų pajamų ar įmonių pelno mokesčius – tai veiktų. Būtų tokia galimybė viską pradėti nuo švaraus lapo“, – sakė V. Žukauskas.

Vytautas  Žukauskas

Remiantis Austrijos Linco Johanneso Keplerio universiteto profesoriaus Friedricho Schneiderio skaičiavimais, šešėlinės ekonomikos dalis Lietuvoje 2017 metais sudarė 15,5 proc. bendrojo vidaus produkto. Europos Sąjungos šalių vidurkis yra 11,3 proc.

Vyriausybė balandžio viduryje pristatė ir daugiau šešėlinės ekonomikos mažinimo priemonių. Pavyzdžiui, siūloma, kad su nesąžiningų mokesčių mokėjimu siejamoms įmonėms būtų sunkiau dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, gauti kreditą.

Dar siūloma leisti gyventojams dalį išlaidų atskaityti iš gyventojų pajamų mokesčių apmokestinamų pajamų. Taip pat – kad VMI teiktų daugiau elektroninių paslaugų, socialinę paramos mokėjimą gavus darbą pratęsti iki 12 mėnesių, taikyti platesnį PVM atvirkštinį apmokestinimą, 30 proc. padidinti baudas už administracinius nusižengimus, susijusius su mokesčiais, panaikinti pelno mokesčio lengvatas viešųjų įstaigų pelnui, nenaudojamam viešajam interesui tenkinti.

Finansų ministerija 2019 metais iš šešėlio tikisi surinkti 200 mln. eurų pajamų.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (74)