Ramygalos gyventoja Kristina Bukauskienė LNK žinioms komentavo, kad šiandien naudotis lauko tualetu jos šeimai labai nepatogu.
„Aš turiu mažą sūnų, jam 4 metai. Nepatogu. Namie padarytų į klozetą, o dabar į kibirą ir reikia išnešti, ir rūbus, kai plauni – viską išnešti“, – kalbėjo ji.
Jos kaimynas žinioms sakė taip pat girdėjęs, kad tokių lauko tualetų žmonės turėję seniai atsisakyti, tačiau tam paprasčiausiai neturi pinigų.
Tiesa, Panevėžio rajono savivaldybės duomenimis, mažiau nei trečdalis šios teritorijos taip pat vis dar neturi centralizuotos nuotekų sistemos, bet procesai jau vyksta.
Kaip buvo tikinta, pokyčiams 80 procentų lėšų naudojama iš europinių pinigų, likusieji – iš biudžeto, tačiau vis dėlto neretai koją kiša ne pinigų stygius, o patys gyventojai.
„Yra tokių skeptikų: „Aš visą gyvenimą naudojausi ir naudosiuos, ir man nereikia“, – komentavo Panevėžio rajono vicemeras Antanas Pocius.
Situacija panaši ir sostinėje, mat tokių būdelių čia likę dar keli tūkstančiai, tačiau Vilniaus savivaldybės darbuotojų prognozės – optimistinės. Jų teigimu, iki termino pabaigos – 2023-iųjų – būdelės bus panaikintos.
„Šiuo atveju visa išlaidų našta tenka savivaldybei, Vilniaus vandenims. Gyventojai labai noriai laukia, kada galės prisijungti prie centralizuotos nuotekų valymo sistemos ir tie minimalūs kaštai, kurie gali kliūti, yra tikrai nedideli“, – sakė Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas.
Panašios nuomonės buvo ir Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.
„Šiandien dienai situacija pasikeitusi kardinaliai, beveik su trečdaliai žmonių, iš reikalingo kiekio, yra prijungti. Iš 65 tūkst. nepajungtų likę apie 19 tūkst.
Iki 2023 metų yra numatyti žingsniai, yra pasirašyta daugybė finansavimo sutarčių, tikrai nebus problemos“, – ramino K. Mažeika.
Anot aplinkos ministro – nors prognozės optimistinės – įsipareigojimų įgyvendinimas priklausys ir nuo savivaldybių.
Taip pat anksčiau BNS skelbė, kad Teisingumo ministerija, koordinuojanti ES teisės perkėlimą, perspėja, kad nepaisant pastaruoju metu Aplinkos ministerijos žengtų svarbių žingsnių, vertėtų situaciją prižiūrėti geriau.
„Jau keturioms valstybėms buvo pritaikytos baudos, tos baudos tikrai yra didelės, todėl norint užsitikrinti, kad viskas būtų labai tinkamai įgyvendinama, mes siūlome įpareigoti Aplinkos ministeriją parengti ir pateikti Vyriausybės kanceliarijai ir Teisingumo ministerijai detalų ir išsamų Europos Komisijos pažeidimo procedūroje nurodytų pažeidimų šalinimo grafiką“, – Vyriausybės pasitarime anksčiau teigė teisingumo ministras Elvinas Jankevičius.
Pasak Teisingumo ministerijos, pažeidimai šalinami nuolat vėluojant ir vis atidedant įsipareigojimus, o esminiai įsipareigojimai – Kėdainių nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcija bei nuotekų tvarkymo informacinės sistemos kūrimas – vis dar nepradėti įgyvendinti.
Ministras BNS yra sakęs, kad daugiausiai neprisijungusių prie bendrų tinklų yra Vilniuje – 5,3 tūkst. Kuršėnuose liko 1,2 tūkst., Trakų rajone – 690, Pabradėje – beveik 1 tūkst., Tauragėje – 800.
