Vyriausybė Seimui siūlys priimti įstatymus, kuriais bus keičiami pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifai, mažinamas apmokestinimas uždirbantiems mažiausius atlyginimus, įvedamos išmokos už vaikus, keičiamas verslo liudijimų reguliavimas ir kt.
„Tik diskutuodami galime rasti tinkamiausius sprendimus. Nebūtinai priimtinus visiškai visiems, tačiau pasvertus, logiškais argumentais grįstus, kompromisinius“, – pristatydamas pokyčius kalbėjo premjeras S. Skvernelis.
Tiesa, jis apsidraudė, kad ir dabartiniai pasiūlymai nėra galutiniai, kadangi svarstant projektus Seime jie gali keistis.
Premjeras pabrėžė, kad pakeitimai nukreipti į mažiausias pajamas gaunančių gyventojų padėties gerinimą, skurdo mažinimą. Galbūt viduriniajai visuomenės klasei mokestinių pakeitimų bus 2019 m.
Finansų ministras Vilius Šapoka džiaugėsi, kad viskas vyksta pagal planą, o pradiniai pasiūlymai buvo pagerinti.
Vyriausybė siūlys nuo kitų metų didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) iki 380 eurų ir papildomai įvesti 380 eurų neapmokestinamąjį dydį darbuotojo 3 proc. pensijų socialinio draudimo įmokoms. Dėl to uždirbantys minimalią mėnesinę algą (MMA) nemokėtų ir gyventojų pajamų mokesčio (GPM), ir „Sodros“ įmokos.
Vis dėlto pokyčių pristatyme nutylėta, kad darbuotojai ir toliau mokės 6 proc. dydžio privalomojo sveikatos dydžio įmokas.
Be to, numatyta, kad 30 Eur mėnesinę išmoką vaikui kitąmet jau gaus visi, nepriklausomai nuo to, kokios yra šeimos pajamos ar turtas. Žadama, kad bus mokamos ir papildomos išmokos – auginantiems 3 vaikus nepriklausomai nuo pajamų, o 1 ar 2 – jei pajamos vienam žmogui bus mažesnės nei 153 Eur.
V. Šapoka žadėjo, kad šios išmokos bus skiriamos paprasčiau – esą jų bus galima paprašyti internetu.
Ministerijos skaičiavimais, dėl siūlomų pakeitimų šeimoms, kuriose uždirbama iki MMA, pajamos į rankas padidės nuo 525 Eur (jei jos neaugina vaikų) iki 1,3 tūkst. Eur per metus (jei auginami 3 vaikai).
Būtų pakeisti ir lengvatiniai pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifus.
5 proc. PVM siūloma taikyti nekompensuojamiems receptiniams vaistams, keleivių vežimo paslaugoms, knygoms, periodiniams leidiniams. 15 proc. PVM būtų taikomas apgyvendinimo paslaugoms ir centralizuotai tiekiamam šildymui ir karštam vandeniui.
„Vaistai turi pigti ir turime mechanizmų, kaip tai kontroliuoti“, – kalbėjo V. Šapoka.
Jo teigimu, priešingai nei buvo siūlyta anksčiau, iš veiklų, kuriomis galima verstis įsigijus verslo liudijimus, nebus išbraukta jokia veikla, tačiau fiksuotą GPM liudijimus įsigiję asmenys galės mokėti tik tol, kol jie pasieks 20 tūkst. Eur apyvartą (dabar – 45 proc.). Be to, savivaldybės galės mažinti minimalų verslo liudijimo dydį.
Į bendrą apmokestinimo sistemą žadama įtraukti PVM registracijos ribą (45 tūkst. Eur) viršijančius žemės ūkio veiklą vykdančius gyventojus, žemės ūkio veiklą vykdančias įmones.
Ūkio ministras džiaugėsi, kad su naujais pasiūlymais žmonės skatinami imtis verslo, kurti darbo vietas sau ir aplinkai.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas žadėjo, kad ateityje mokesčių sistema bus peržiūrima ir toliau, taip pat svarstomas pensijų kaupimo antrojoje pakopoje klausimas.
Paklaustas, ką atsakytų skeptikams, kurie Vyriausybės pasiūlymus vadina kosmetiniais, S. Skvernelis sakė:
„Kodėl tokių kosmetinių patvarkymų nebuvo daroma anksčiau? Kodėl mes toleravome, kad mūsų gyventojų atskirtis, skurdo lygis yra toks, kur mes galėtume galbūt daugiau į Afrikos valstybes orientuotis.
Jei tai paprasta, reikėjo tuos kosmetinius pataisymus padaryti. Šiandien mes kalbame ne apie tektoninę reformą, bet apie sistemos tobulinimą ir subalansavimą – daugiau teisingumo, veiksmingumo, efektyvumo ir nukreipimas būtent į skurdžiausiai dirbančių, pabrėžiu, dirbančių žmonių naštos ir padėties palengvinimą“.
Anot premjero, „tektoniniai pokyčiai“ mokesčių srityje, pvz., progresinio mokesčio įvedimas, kurį siūlo socialdemokratai, gali būti svarstomi 2019 m.
Kas buvo siūlyta anksčiau
Primename, kad pradinis mokesčių pakeitimų projektas pristatytas birželį. Bene daugiausia diskusijų buvo kilę dėl pridėtinės vertės mokesčio lengvatų – kokį tarifą taikyti šildymui, kaip apmokestinti apgyvendinimo paslaugas ir kt.
Tada buvo siūlyta didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD, t. y. pajamų sumą, nuo kurios nereikėtų mokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio) nuo 310 Eur iki minimalios mėnesinės algos dydžio, t. y. 380 Eur.
Tačiau taip pat pasiūlyta atsisakyti papildomos pajamų lengvatos tėvams ir ją pakeisti tikslinėmis vaiko išmokomis. Vienodo dydžio išmokos – po 30 Eur už pirmą ir antrą vaiką, po 75 Eur – už trečią ir paskesnius vaikus – būtų mokamos nepriklausomai nuo tėvų pajamų ir turto. Tiesa, socialinės rizikos šeimoms išmoka būtų mokama maisto produktais, paslaugomis, talonais ir pan.
Daug prieštaringų vertinimų sulaukė pasiūlymas patvirtinti 100 Eur neapmokestinamąjį dydį „Sodros“ įmokoms mažai uždirbantiems asmenims. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas šį pasiūlymą yra pavadinęs akibrokštu, nes, jo įsitikinimu, labiausiai dėl šios nuostatos išloštų darbdaviai, o ne darbuotojai.
Dar vienas siūlomas pakeitimas – MMA (380 Eur) dydžio socialinio draudimo įmokų „grindys“ darbdaviams. Įgyvendinus šią nuostatą „Sodros“ įmokas būtų privalu mokėti nuo sumos, ne mažesnės kaip minimumas, nesvarbu, ar darbuotojas dirba 1 val. ar 40 val. per savaitę.
Finansų ministerija siūlė atsisakyti individualios veiklos rūšių skirstymo pagal 5 proc. ir 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifą, kad jo dydis priklausytų nuo realaus individualios veiklos pelno. Siekiant mažinti šešėlinės ekonomikos mastą buvo užsimota peržiūrėti individualios veiklos rūšių sąrašą ir atsisakyti statybos, automobilių remonto veiklų.
Norėdama paskatinti gyventojų verslumą Finansų ministerija siūlė priimti 1 metų pelno mokesčio „atostogas“ smulkiajam verslui pradėti, taip pat 1 metų „Sodros“ įmokų „atostogas“ pirmą kartą savarankišką veiklą pradedantiems asmenims.
Be to, buvo siūloma nustatyti 5 proc. pelno mokestį (vietoje 15 proc.) išradimams komercializuoti, o investuojantiems į technologinį atsinaujinimą taikyti 100 proc. pelno mokesčio lengvatą (vietoje dabartinių 50 proc.).
Galiausia svarstyta patvirtinti 120 vidutinių darbo užmokesčių per metus dydžio (dabar tai būtų 98 tūkst. Eur) „Sodros“ įmokų „lubas“. Esą taip būtų pritraukiama papildomų užsienio investicijų.
