„Mano vertinimas nesikeičia – pati nepritarsiu tokiam siūlymui. Nemanau, kad tai yra kažkoks sprendimas, kuris iš esmės pagerintų Lietuvos žmonių gyvenimą. 25 proc. lyginant su tuo, kiek žmonės dabar yra sukaupę, nėra didelė suma.
Galimybė pasiimti tą dalį pinigų nėra surišta su jokio konkrečia aplinkybe, su kuria žmogus yra surinkęs, pavyzdžiui, sunki liga ar būsto problema“, – antradienį Seime žurnalistams teigė M. Navickienė.
„Yra daug neapibrėžtumo, tai ir neskatina toliau kaupti, ir niekaip nesprendžia žmonių problemos. Asmeniškai vertinčiau kritiškai ir pati nepalaikysiu siūlymo ir iš principo manau, kad visi pensijų antrosios pakopos pasiūlymai turėtų ir galėtų būti svarstomi po Konstitucinio Teismo išaiškinimo, kai matysis, kaip doktriniškai teisininkų vertinami bet kokie šios sistemos pokyčiai“, – tvirtino ji.
Čmilytė-Nielsen siūlo sulaukti KT verdikto prieš priimant pakeitimus dėl pensijų kaupimo
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen prognozuoja, kad parlamentas antradienį po pateikimo pritars Prezidentūros inicijuojamiems pakeitimams pensijų kaupimo sistemoje. Tačiau, jos manymu, būtų logiška prieš priimant pakeitimus sulaukti Konstitucinio Teismo (KT) verdikto.
„Šiandien dėl jo (Prezidentūros siūlymo – ELTA) balsuosime, prognozuoju, kad po pateikimo, tikėtina, jog šiam pasiūlymui bus pritarta. Bet, kaip žinia, yra opozicijos narių kreipimasis į Konstitucinį Teismą ir manau būtų logiška prieš priimant įstatymo pakeitimus sulaukti KT verdikto“, – antradienį Seime žurnalistams teigė V. Čmilytė-Nielsen.
„Manau, kad reikėtų sulaukti, pažingsniui teisingai daryti – visų pirma sulaukti KT sprendimo ir vėliau įstatymus keisti Seime. Šiandieną pateikimas eina, Seimas apsispręs“, – tvirtino ji.
Armonaitė: skeptiškai vertiname prezidento siūlymą pensijų kaupimo sistemą paversti taupomąja kasa
Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė teigia, kad prezidento Gitano Nausėdos inicijuojami pokyčiai pensijų kaupimo sistemoje ją sugriautų ir paverstų dar viena „taupymo schema“. Todėl, anot jos, Laisvės frakcija šalies vadovo siūlymą vertina skeptiškai.
„Prezidento pasiūlymas dėl pensijų šiek tiek nustebino. Nes jis iš esmės sugriauna visą pensijų kaupimo sistemą ir tarsi paverčia taupomąja kasa.
Bet tų taupymo schemų, kur žmonės gali taupyti ir išsiimti pinigus iškilus poreikiui, jų yra ir dabar. Pavyzdžiui, yra ir III pensijų pakopa“, – antradienį prieš prasidedant Seimo posėdžiui žurnalistams teigė A. Armonaitė.
„Vertiname skeptiškai“, – pridūrė ji.
Šimonytė: KT sprendimas gali iškelti klausimą, ar antra pensijų pakopa gali likti tokia, kokia yra
Premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad siūlymai Pensijų kaupimo įstatyme turėtų būti vertinami po Konstitucinio Teismo (KT) sprendimo, nes jis gali antrąją pensijų pakopą keisti fundamentaliai. Pasak jos, sulaukti KT nutarimo yra „vienintelis logiškas siūlymas“, kuris atsakys į klausimus dėl pataisų pensijų kaupime.
„Viską vertiname taip pat, kaip vertinome prieš keletą savaičių ir kaip tada, kai opozicija kreipėsi į Konstitucinį Teismą, nes tame kreipimesi yra užduoti klausimai, į kuriuos atsakymas gali nulemti fundamentalius pokyčius antroje pakopoje, gali iškilti klausimas, ar apskritai ta pakopa gali gyvuoti“, – antradienį Seime žurnalistams teigė I. Šimonytė.
„Tada gali reikėti svarstyti ne kiek kartų kas gali išsiimti (...), o apskritai, ar antra pakopa kaip pensijų sistemos dalis gali likti tokia, kokia yra, Mūsų siūlymas ir tai, manau, yra vienintelis logiškas siūlymas, sulaukti KT nutarimo, kuriame būtų atsakyta į tuos klausimus ir tik tada imtis tam tikrų pataisų, priklausomai nuo to atsakymo“, – tvirtino ji.
Galiausiai premjerė pažymėjo, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) taip pat yra paruošusi patikslinimus Pensijų kaupimo įstatyme, tačiau laukia KT sprendimo.
„Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pati yra pasiruošusi tam tikrus patikslinimus Pensijų kaupimo įstatymo, bet kai opozicija nusprendė kreiptis į KT, projekto derinimas ir teikimas buvo sustabdytas būtent tam, kad sulauktume išaiškinimo, kuris yra pirminis“, – sakė politikė.
Opozicija ketina palaikyti Prezidentūros siūlomus pokyčius antroje pensijų pakopoje
Opozicijos parlamentarai tikina, jog palaikys prezidento iniciatyvą leisti gyventojams vieną kartą iš antros pakopos pensijų fondo išsiimti ketvirtadalį sukauptų lėšų bei kitus antradienį teikiamus šalies vadovo pasiūlymus.
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos Seime narys, buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis sako, kad šiuo metu svarbu palaikyti visus teikiamus pensijų sistemos tobulinimus, nors šis Gitano Nausėdos pasiūlymas esą nėra tinkamas.
„Šitame etape reikia palaikyti visus pensijų kaupimo įstatymo projektus, nes dabartinė valdančioji dauguma nieko nedaro su pensijų kaupimu. Nes bendraujant su žmonėmis vienas pirmųjų klausimų – kas bus darome su pensijų kaupimu“, – antradienį žurnalistams sakė L. Kukuraitis.
„Mūsų siūlymas būtų palaikyti visus (pasiūlymus – ELTA), (...) reikia spręsti pensijų kaupimo vystymo, tobulinimo (klausimus – ELTA), daryti sprendimus po 2019 m. įgyvendintos reformos“, – teigė politikas.
Vis tik, sakė jis, leidus atsiimti ketvirtadalį sukauptų lėšų, pensijų sistema susilpnėtų, nors ir būtų patrauklesnė.
„Ir taip labai mažai yra generuojama išmokų, nes kaupiame mažai lyginant su tuo, kiek kaupiama Vakarų šalyse. Dėl to galimybė paimti ketvirtadalį ir atiduoti dar iki pensijos, jis atrodo, kad daro sistemą atraktyvesne, bet iš tiesų pensijų sistemai nėra naudinga“, – kalbėjo L. Kukuraitis.
„Labai rezervuotai žiūriu į siūlymą, bet šitame etape tikrai pritarsiu“, – akcentavo jis.
Tuo metu socialdemokratų frakcijos Seime narys Gintautas Paluckas, tikino, jog „jei prezidentas prasiverš pro kolegų konservatorių ir Vyriausybės užkardas“, daugiau galimybių pateikti savo pensijų kaupimo sistemos pataisų projektus turės ir opozicija.
„Tai didesnė tikimybė, jog ir mums pavyks su savo projektais“, – žurnalistams Seime sakė G. Paluckas.
Jo frakcija, teigė socialdemokratas, siūlo „suteikti šiek tiek platesnes teises disponuoti savo pensijų fonduose sukauptais pinigais“.
„Tai yra siūlymai turėti galimybę išeiti ir pasiimti pinigus, atskaičiavus gyventojų pajamų mokestį. Ir atitinkamai tuos pinigus naudoti kitoms gyvenimo reikmėms, kurie, įvairiais gyvenimo etapais, gali būti nemažiau reikšmingi ir lygiai taip pat prisidėti prie orios senatvės“, – pažymėjo G. Paluckas.
Valdantieji anksčiau yra raginę susilaikyti nuo pensijų sistemos pokyčių, kol Konstitucinis Teismas (KT) nepateikė savo vertinimo ar išankstinis kaupimo antrojoje pensijų pakopoje nutraukimas ir lėšų išsiėmimas atitinka Konstituciją.
Opozicijos parlamentarai savo ruožtu pabrėžė, kad KT sprendimo laukimu prisidengiama.
„Jo tikrai nereikia laukti, nes jei jo sulauksime teigiamo, tai reikš, kad ši Vyriausybė turi pradėti inicijuoti pakeitimus pati. Jei tai būtų neigiamas išaiškinimas, tai priklauso tik nuo politinės valios kaip šį klausimą sureguliuoti“, – sakė G. Paluckas.
„KT išaiškinimas yra tiesiog pasiteisinimas“, – kalbėjo jis.
ELTA primena, kad šalies vadovas Gitanas Nausėda siūlo Pensijų kaupimo įstatyme numatyti pensijų kaupimo dalyviui teisę vieną kartą per visą dalyvavimo kaupime laiką gauti vienkartinę ne didesnę kaip 25 proc. sukaupto turto dydžio išmoką.
G. Nausėda taip pat siūlo nustatyti, kad automatinio įtraukimo būdu į pensijų kaupimą būtų įtraukiami tik asmenys, ne jaunesni kaip 21 m. amžiaus, paliekant jiems teisę patiems rašyti prašymą, jei nori kaupti pensijai nuo darbo patirties pradžios.
Įstatymo projekte numatyta įtraukti pareigą „Sodros“ valdybai gauti patvirtinimą iš įtraukiamo į pensijų kaupimą asmens, kad gavo pranešimą apie jo įtraukimo į pensijų kaupimą faktą.
Taip pat, siūloma suteikti teisę įtrauktiems į pensijų kaupimą asmenims nutraukti pensijų kaupimą po 3 mėnesių, kai buvo pradėtos skaičiuoti pensijų įmokos.
Galiausiai lydinčiajame įstatymo projekte prezidentas siūlo nustatyti, kad gautos vienkartinės pensijų sąskaitoje sukaupto pensijų turto dalies išmokos nebūtų apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu.
Siūloma, kad įstatymų nuostatos, susijusios su teisės į vienkartinę išmoką įgyvendinimu, įsigaliotų nuo 2024 m. liepos 1 d.
Lietuvos banko duomenimis, šiuo metu antrojoje pensijų sistemos pakopoje dalyvauja apie 1,4 mln. gyventojų. Iš jų aktyviai kaupia ir kas mėnesį įmokas moka beveik 800 tūkst. dalyvių – tai sudaro 54 proc. visų dirbančiųjų.
