Vakariečiai nesuprastų lietuviškų algų didėjimo

Darbuotojų atlyginimai peržiūrimi kas kelerius metus, didėja ne daugiau nei auga ekonomika, ir keliami ne kiekvienam – tokia yra Lietuvos darbo rinkos realybė, rodo tarptautinės žmogiškųjų išteklių konsultacijų bendrovės „Hay Group“ atlyginimų rinkos tyrimas.

Per praėjusius metus bazinių atlyginimų didinimui įmonės skyrė 2,2 proc. Prognozuojama, kad šiais metais bazinis atlyginimas vidutiniškai didės 2,8 proc.

Pasak bendrovės, naujosios atlyginimų tendencijos prieštarauja optimistinei darbuotojų nuostatai: gerėjant įmonių ekonominei padėčiai, atlyginimai turi didėti kaip prieš krizę – keliolika procentų.

Pavyzdžiui, 2007-2008 m. absoliuti dauguma įmonių didino bazinį darbo užmokestį ir vidutiniškai jis kilo 13,3 proc.

„Vakarų Europoje ir kitose ekonomiškai brandžiose šalyse visiškai normalu, kad darbo užmokestis peržiūrimas ne dažniau, kaip kartą per metus, ir didinamas ne didesniu procentu, kokia yra tuometinė infliacija ar bendras ekonomikos augimas. Lietuvoje tokia praktika – naujovė, todėl darbuotojai dar neįprato, – pasakoja Eligijus Kajieta, „Hay Group“ generalinis direktorius Baltijos šalims. – O vadovai nežino, kaip teisingai paskirstyti ribotą atlyginimų didinimo biudžetą, stokoja argumentų paaiškinti sprendimų priežastis, todėl jiems sunkiai sekasi suvaldyti darbuotojų lūkesčius.“

Neatitikimas tarp įmonių galimybių ir darbuotojų lūkesčių kelia grėsmę, kad didės svarbių ir gerų darbuotojų migracija – jie atlyginimą kelsis keisdami darbovietes, nes įmonės viduje to padaryti negalės.

Mažas augimas – pasaulinė praktika

„Hay Group“ tyrimas atskleidžia, kad bazinis atlyginimas šiais metais didėjo tik kas antram darbuotojui, kurie nekeitė pareigų. Skaičiuojant tik tuos, kuriems atlyginimas buvo padidintas, augimas siekė 7,9 proc.

„Esamų finansinių resursų nepakanka kelti atlyginimus visiems darbuotojams, todėl jau kelintus metus vadovai renkasi didinti atlyginimą tik svarbiausiems darbuotojams, bet didesniu procentu. Pastaruosius tai veikia motyvuojančiai, bet likusiems darbuotojams toks sprendimas kelia nemenką nusivylimą“ – įspėja E. Kajieta.

Darbuotojų nusivylimą gali padidinti ir tai, kad Lietuvos darbo rinkoje ir įmonių viduje vis dar egzistuoja didelė darbo užmokesčio nelygybė. Už tą patį ar labai panašų darbą atlyginimai vidutiniškai skiriasi 60 proc.

Vakarų Europoje skirtumas tesudaro 33 proc., Skandinavijos šalyse – 25 proc.

„Įmonėse nėra aiškiai apibrėžtų pareigybių struktūrų, todėl nesimato, kiek kuri pareigybė sukuria vertės bendrame kontekste. Žmonės linkę save vertinti geriau nei jiems mokamas atlygis, todėl neišgirdę logiškų argumentų, jaučia nepasitenkinimą.