Tokie pokyčiai įsigaliotų, jei Seimas priimtų užregistruotas Valstybės ir savivaldybės įmonių bei Biudžetinių įstaigų įstatymų pataisas.
Be to, siūloma, kad su visais šiuo metu įmonių vadovų pareigas einančiais asmenimis būtų sudarytos terminuotos 1 metų darbo sutartys, o šiam terminui suėjus, jie būtų atšaukiami iš pareigų.
Valstybės kontrolieriaus pavaduotoja Daiva Bakutienė šiuos ketinimus įvertino palankiai, tačiau pabrėžė, kad labai daug priklausys nuo to, kaip konkursai vadovo pareigoms bus rengiami.
Juolab, kad bendras kadencijų skaičius nėra ribojamas, o tai gali sukelti riziką, jog nepaisant visų naujų reikalavimų tas pats asmuo ilgus metus vadovaus tai pačiai įmonei ar įstaigai.
Tuo metu tarptautinės personalo valdymo kompanijos „Manpower“ padalinio Lietuvoje direktorė Božena Petikonis-Šabanienė skeptiškai atsiliepė apie galimybę, kad įvedamos kadencijos pakels vadovų motyvaciją ar padės pritraukti kvalifikuočiausių darbuotojų.
Pusė vadovų paskirti prieš 10 metų
Šiuo metu valstybės ar savivaldybės įmonės vadovas gal būti atšauktas savininko reikalavimu. Tačiau kaip pažymima Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo projekto aiškinamajame rašte, šia teise naudojamasi retai.
„Pažymėtina, kad daugiau nei pusė šiuo metu valstybės įmonių vadovų pareigas einančių asmenų buvo paskirti prieš 10 ir daugiau metų, o ketvirtadalis šias pareigas eina 20 ir daugiau metų, o tai kelia pagrįstų abejonių dėl įmonių savininko teises ir pareigas įgyvendinančių institucijų vykdomos įmonių vadovų veiklos priežiūros efektyvumo“, – rašoma Ūkio ministerijos parengtame dokumente.
Jame taip pat paaiškinama, kad siūloma nustatyti pareigą įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai atšaukti įmonės vadovą iš pareigų suėjus jo antrosios kadencijos laikotarpiui, nepriklausomai nuo įmonei nustatytų veiklos tikslų pasiekimo.
„Turint omenyje siūlymą neriboti įmonės vadovo kadencijų skaičiaus, dvi kadencijas iš eilės išdirbęs įmonės vadovas, siekdamas toliau vadovauti tai pačiai įmonei, šią savo teisę galės realizuoti dalyvaudamas konkurse tos įmonės vadovo pareigoms eiti“, – rašoma aiškinamajame rašte.
Aktualu 3 tūkst. įstaigų
Panašūs pokyčiai laukia ir biudžetinių įstaigų. Dabar teatrų ir koncertų įstaigų, muziejų ir bibliotekų vadovai skiriami 5 metų kadencijai konkurso būdu. Sveikatos sistemoje kadencijos laikotarpis neapibrėžtas, bet skelbiamas viešas konkursas.
Kaip nurodoma Biudžetinių įstaigų įstatymo projekto aiškinamajame rašte, pataisomis siekiama įtvirtinti šiuos viešojo sektoriaus vadovų valdymo principus: priėmimą į pareigas konkurso būdu, kadencijų nustatymą, įstaigos vadovų veiklos vertinimą, siekiant užtikrinti geresnius įstaigų veiklos rezultatus, paskatinti keitimąsi žiniomis bei patirtimi ir suvienodinti tinkamumo eiti biudžetinės įstaigos vadovo pareigas reikalavimus tiek biudžetinės įstaigos vadovui – valstybės tarnautojui, tiek biudžetinės įstaigos vadovui, dirbančiam pagal darbo sutartį.
Kaip ir valstybės ar savivaldybės įmonėje, biudžetinėje įstaigoje galiotų 4 metų kadencijos, kai antrajai tas pats vadovas skiriamas tik pasiekus gerų rezultatų. Taip pat, buvęs vadovas galėtų dalyvauti konkurse tos pačios įstaigos vadovo pareigoms eiti ir jei laimėtų iš naujo pradėtų eiti pirmąją kadenciją.
„Paaiškėjus, kad asmuo, einantis biudžetinės įstaigos vadovo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigas, neatitinka imperatyvių reputacijos reikalavimų, jis būtų atleidžiamas nedelsiant, t.y. per 3 darbo dienas“, – teigiama Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtame dokumente.
Padirbės pagal terminuotą
Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo projekto aiškinamajame rašte taip pat rašoma, kad su visais iki siūlomų pakeitimų įsigaliojimo įmonės vadovo pareigas einančiais asmenimis, siūlomiems pakeitimams įsigaliojus, turėtų būti sudaromos terminuotos 1 metų darbo sutartys, o šiam terminui suėjus įmonių vadovai atšaukiami iš pareigų.
Šiuo metu daugiau nei du trečdaliai valstybės įmonių vadovų paskirti prieš 4 ar daugiau metų, tad siūlomas reguliavimas neturėtų pažeistų jų teisėtų lūkesčių, nes ir galiojantis teisinis reguliavimas leidžia bet kada atšaukti įmonės vadovą.
„Be to, siūlomas 1 metų terminuotų darbo sutarčių terminas, manytina, yra optimalus laikas, visų pirma, tiek esamiems įmonių vadovams, siekiantiems toliau eiti šias pareigas, pasiruošti dalyvauti konkurse įmonės vadovo pareigoms eiti, visų antra, tiek ir įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančioms institucijoms, atsižvelgiant į įmonės veiklos specifiką, suformuluoti į įmonės vadovo pareigas kandidatuosiantiems asmenims keliamus kvalifikacinius reikalavimus, įvertinti ir nustatyti tam tikrų įgūdžių, kuriuos turi turėti kandidatas į šias pareigas, poreikį“, – rašoma dokumente.
Kiek reikės išmokoms
Dokumentuose taip pat paskaičiuota, kiek valstybės lėšų prireiks atleistų arba pakeistomis sąlygomis dirbti nesutinkančių vadovų išeitinėms išmokoms.
Valdymo koordinavimo centro duomenimis 2014 metais vidutinė valstybės įmonių vadovų mėnesinė alga siekė 2 203 eurus, tad pagal dabar galiojantį Darbo kodeksą vienam atšauktam įmonės vadovui turėtų būti išmokama vidutiniškai 4 406 eurų dydžio išeitinė išmoka.
Atsisakiusiems toliau dirbti biudžetinių įstaigų vadovams gali prireikti 3,1 mln. eurų. Tokia suma apskaičiuota darant prielaidą, kad atsisakiusiųjų būtų 20 proc. (apie 600 vadovų), kai jų vidutinis darbo stažas 10–20 metų (5 mėnesių išeitinė), o vidutinis darbo užmokestis – 1 034 eurai.
Reikalavimai nenustebins
Komentuodama siūlomus pakeitimus B. Petikonis-Šabanienė DELFI sakė, kad reikalavimas pasibaigus 8 metų kadencijai vėl dalyvauti konkurse didelės įtakos buvusio vadovo motyvacijai dirbti našiai neturės.
„Tai yra pakankamai ilgas laikotarpis. Jaunosios kartos vadovai nesiekia išlikti toje pačioje įmonėje taip ilgai kaip X kartos atstovai. Jeigu vyresnės kartos darbuotojai toje pačioje darbo vietoje išdirba 20 ar daugiau metų, tai jaunesnieji po dviejų kadencijų bus suinteresuoti išbandyti save dar kur nors. Tikėtina, kad keisti poziciją jaunieji vadovai pageidaus net ir po pirmų 4 metų“, – sakė ji.
Pašnekovė taip pat teigė, kad tai, jog rezultatai vertinami reguliariai ir nuolatos bei turi tiesioginės įtakos tolimesniam darbui, be abejo, yra motyvacijos priemonė. „Tai – skatinimas nenuleisti savo kartelės ir visą laiką judėti į priekį“, – nurodė B. Petikonis-Šabanienė.
„Manpower“ vadovė pastebėjo, jog kas 4 metus vyksiantis vertinimas yra sveikintina naujovė.
„Privačiame sektoriuje vadovai paprastai yra vertinami kiekvienais metais ir nuo to priklauso tiek jų premijos, tiek kitos darbo sąlygos. Vadovai iš privataus sektoriaus, ypač didesnėse įmonėse, yra pratę prie dažnesnės kontrolės. Jeigu valstybinės įmonės norėtų pritraukti tokio lygio lyderius, kandidatų tokie reikalavimai tikrai nenustebintų“, – sakė ji.
Atlieka auditą
D. Bakutienė teigė, kad valstybės kontrolierius mato viešojo sektoriaus valdymo problemų ir rizikų.
„Jos rodo, kad valstybei priklausančių įmonių vadovų veiklos sureguliavimo ir viso viešojo sektoriaus veiklos efektyvinimo bei supaprastinimo klausimas nusipelno rimtos analizės. Teigiami pokyčiai, padedantys tobulinti ir efektyvinti viešąjį valdymą ir valstybės įmonių darbą, taip pat visada yra sveikintini“, – DELFI sakė ji.
Valstybės kontrolieriaus pavaduotoja pasakojo, kad šiuo metu yra sudaryta specializuota strateginio tyrimo grupė viešojo valdymo tobulinimo procesui įvertinti.
„Preliminarūs stebėsenos rezultatai leidžia manyti, kad poreikis reglamentuoti biudžetinių įstaigų vadovų kadencijų trukmę ir jų veiklos vertinimą iš tiesų yra svarbus. Šiuo metu vieniems vadovams tam tikri reikalavimai jau yra taikomi, kitiems – ne. Valstybė turėtų turėti vieną, bendrą ir aiškią sistemą, kuri būtų taikoma visoms viešojo sektoriaus, t.y. valstybei priklausančioms, įmonėms, nepriklausomai nuo jų teisinio statuso“, – teigė D. Bakutienė.
Ji taip pat sakė, kad pokyčiui įgyvendinti daug įtakos turės ir tai, kaip bus vykdomi konkursai vadovo pareigoms užimti, kaip bus nustatomi ir pasiekiami įmonės veiklos tikslai.
„Svarbu ir tai, kad kadencijų trukmė, skaičius ir atšaukimas iš pareigų būtų sietinas su vadovų veiklos rezultatais. Aktuali yra ir tinkama, skaidri ir aiški rotacijos sistema, skatinanti ugdyti ir išlaikyti viešajame sektoriuje to vertus lyderius.
Valstybė labai daug investuoja į vadovų parengimą, jų ugdymą ir kompetencijas, tad, pasibaigus kadencijai vienoje įmonėje, sėkmingai dirbantis vadovas turi turėti galimybę tęsti karjerą viešajame sektoriuje, toliau nešti naudą valstybei“, – sakė valstybės kontrolieriaus pavaduotoja.
Valstybės kontrolė šiuo metu atlieka auditą „Valstybės valdomų įmonių grąža valstybei“. Jame aptariamas ir valstybės valdomų įmonių vadovų klausimas. Audito rezultatus planuojama viešinti 2017 metų pradžioje.
