Tačiau kai kuriems parlamentarams vis dar atrodo, kad Lietuvoje darbo pajamos apmokestinamos per mažai, ir kad šį mokestį reikia dar didinti.
Seimas svarsto socialdemokrato Algirdo Syso užregistruotą įstatymo projektą, pagal kurį 888 eurus per mėnesį į rankas gaunantis asmuo jau laikomas turtinguoju, ir kiekvienas euras virš šios sumos turi būti apmokestintas ne 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifu, o didesniu – 25 proc.
Gaunantiems į rankas virš 2097 eurų šį tarifą norima padidinti beveik tris kartus – iki 40 proc. (Ir tai tik GPM, o kur sveikatos, pensijų ir socialinio draudimo mokesčiai!).
Kokioje iškreiptų veidrodžių karalystėje reikia gyventi, kad manytum, jog 900 eurų į rankas gaunantis ir 42 proc. arba 653 eurus savo darbo užmokesčio mokesčiais sumokantis žmogus jų moka per mažai? Ir turėtų „prisidėti“ dar daugiau? Kiek jis turi sumokėti, kad jau užtektų? Pusę? O gal 75 proc.?
Ši kreivų veidrodžių karalystė yra ir pats Seimas, kuriame svarstant šį klausimą dalyvavo vos trečdalis parlamentarų - 42 iš 141. Iš jų tik vienas buvo prieš.
Gal neverta stebėtis – klausimas įdomus pasirodė tik 2/3 Seimo smegenų, galbūt dėl to ir sprendimas sunkiai sveiku protu suvokiamas, galbūt tas trečdalis, įdomesnės veiklos neradusių, tiesiog nesuprato, už ką balsuoja.
Juo labiau, kad šio įstatymo projekto argumentacija savo išsamumu tiesiog pribloškia. Ją sudaro du sakiniai, esą, progresinė apmokestinimo sistema yra ir kitose šalyse ir ji neva mažina socialinius skirtumus, didina įplaukas į biudžetą. Logika – tiesiog geležinė.
Valdžia susirinks daugiau pinigų iš tų, kurie uždirba šiek tiek daugiau, ir kaip burtų lazdele mostelėjus, socialiniai skirtumai šalyje sumažės.
Progresinių mokesčių įvedimas Lietuvoje iškart stipriai sumažintų Lietuvos investicinį patrauklumą. Investuotojai renkasi tas rinkas, kur mokestinė sistema yra patraukli ir stabili. Kol parlamentarai manys, kad žemas pajamų lygis yra dėl to, kad kažkas uždirba per daug - tol stagnuosime.
Uždirbti daugiau turi visi - o tam reikalinga investicijoms palanki mokesčių ir reguliavimo aplinka. Neigdami tai politikai tiesiog ignoruoja elementarius ekonomikos faktus.
Be to, biudžeto lėšos ir taip nėra leidžiamos taip efektyviai, kad žmonės turėtų ir norėtų paaukoti dar daugiau.
Ir tai nėra tik naivu – tai ciniška. 33 Seimo nariai nusprendė (kiti 99 nesiteikė dirbti savo darbo), kad Lietuvos problema, kurią jie nori spręsti, yra per mažas darbo apmokestinimas.
Tuo pat metu jau daugybę metų tie, kurie kažką išmano apie mokesčių sistemą, teigia, kad problema yra lygiai atvirkščia – per didelis apmokestinimas. Jis lemia mažesnius žmonių atlyginimus, darbo rinkos šešėlį, mažesnes investicijas ir šalies produktyvumą.
