Azartinių lošimų įstatymo naujos redakcijos projektuose numatoma, naudojantis valstybės biudžeto lėšomis, įdiegti internetu organizuojamų nelegalių lošimų blokavimo priemones, kurios iš tikrųjų reiškia interneto turinio filtravimą visiems Lietuvos interneto vartotojams, verslui ir net valstybinėms institucijoms.
Azartiniai lošimai – atsakingų institucijų dėmesio reikalaujanti sritis, tačiau sprendžiant jos problemas jokiu būdu negalima aukoti tokių dalykų kaip interneto ir informacijos judėjimo laisvės. Šiuo metu Europos komisija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad tinklo neutralumas reikalauja, jog visi interneto vartotojai turi turėti atvirą prieigą prie interneto ir kad visi per tinklą perduodami elektroninių ryšių duomenys būtų traktuojami vienodai. Lietuva, pirmininkaudama ES Tarybai ir tuo pačiu metu priimdama sprendimą dėl interneto turinio filtravimo, gali gerokai pakenkti šalies įvaizdžiui ir reputacijai tarptautinėje bendruomenėje.
Šiuo metu Lietuva – viena iš lyderių pasaulyje pagal interneto ryšio spartą, o tai naudinga ne tik vartotojams, tačiau ir verslo plėtojimui bei užsienio investicijų pritraukimui. Interneto greitis ir išplėtota infrastruktūra taip pat reikšmingai prisideda ir prie teigiamo Lietuvos įvaizdžio užsienyje. Techninių interneto turinio filtravimo priemonių taikymas lems gerokai sumažėjusią interneto ryšio spartą bei suprastėjusias interneto paslaugas visiems Lietuvos interneto vartotojams, verslui bei valstybinėms institucijoms.
Būtina atkreipti dėmesį, kad azartiniai lošimai yra tik viena iš licencijuojamos veiklos rūšių. Sukūrus DNS blokavimo precendentą, galima teigti, kad kitų licencijuojamų veiklų atstovai (pavyzdžiui, kelionių agentūros, vaistinės, alkoholio pardavėjai, bankininkai ir kt.) taip pat gali kelti reikalavimus, nes kitaip bus sukuriamos nelygiavertės ir nesąžiningos konkurencijos sąlygos, lyginant su kitomis licencijuojamomis veiklomis. Ar šalis bus pajėgi atsiliepti į visų reikalaujančių chorą?
Vertinant technines aplinkybes, ekspertai pabrėžia, kad nesudėtingos interneto turinio filtravimo priemonės yra nepatikimos ir neefektyvios, todėl net ir sukūrus interneto cenzūros precedentą, sunku tikėtis gerų rezultatų. Tokių priemonių apėjimas yra nesudėtingas – be jokios atsakomybės šias apėjimo priemones interneto vartotojai sėkmingai naudoja visose tokį interneto turinio filtravimą taikančiose šalyse.
Sudėtingesnės interneto turinio filtravimo priemonės lemia didelio duomenų (įskaitant asmens duomenų) kiekio surinkimą. Atitinkamai kyla rizika, kad tokie duomenys gali būti panaudoti neteisėtai. Taip pat sudėtingesnių interneto turinio filtravimo priemonių įdiegimas kainuotų ypač brangiai, numatant ne tik vienkartinių lėšų, tačiau ir nuolatinių investicijų palaikymui poreikį (pavyzdžiui, kad būtų užtikrintas didėjančių interneto srautų pralaidumas). Įstatymo redakcijos projektuose numatoma, kad tai finansuojama iš valstybės biudžeto, neįvertinant, ar valstybė iš tikrųjų pajėgi išlaikyti tokias brangias bei informacijos sklaidą kontroliuojančias priemones, prisiimant visas iš to kylančias rizikas.