Ar pavadinimas neprieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei?

Yra žodžių bei frazių dėl kurių abejonių niekam nekyla, tačiau visuomet egzistuoja ir savotiška pilkoji zona. Jei abejojate, ar pasirinktas pavadinimas (pvz., UAB „Blemba“) atitinka šiuos kriterijus, kreipkitės į Valstybinė lietuvių kalbos komisiją. Būtent jos specialistai sprendžia, ar pavadinimas tinkamas ar ne.

Ar pavadinimas neklaidina? Ar jau nėra kito tokio?

Praktikoje tai reiškia, kad siekiamam įregistruoti juridinio asmens pavadinimui neturėtų būti identiškų ankstesnių kitų juridinių asmenų pavadinimų, lietuviškų arba Europos Bendrijos prekių ženklų. Pvz., UAB „Audi“ ar UAB „Danija“ registruoti nepavyktų, kadangi arba jau yra įmonės arba registruoti prekių ženklai tokiu pavadinimu.

Panašus pavadinimas – ne kliūtis registracijai, tačiau kainuoti gali labai brangiai

Vis dėlto, tuo atveju, jei pavadinimas tik panašus, tačiau netapatus jau užregistruotam pavadinimui ar prekių ženklui, tačiau neprieštarauja gerai moralei ir atitinka lietuvių kalbos reikalavimus, Juridinių asmenų registras pavadinimą greičiausiai registruotų, nes klaidinančio panašumo ši institucija netikrina. Taigi, tokie pavadinimai kaip UAB „Ikis“, „UAB „Mano maksima“ ar kitas, panašus į jau esantį pavadinimą, greičiausia būtų užregistruotas. Tačiau tokiu atveju, aktyvių veiksmų prieš tokį nesąžiningą pavadinimo registravimą galėtų imtis jau pats nukentėjęs juridinis asmuo. Ginčo nepavykus išspręsti taikiai, dėl pažeistų teisių jis teiktų teisminį ieškinį ir tai grėstų didelėmis išlaidomis pralaimėjimo atveju. Pavadinimas būtų pripažintas kaip klaidinantis visuomenę, o jį naudojantis juridinis asmuo turėtų ne tik pakeisti pavadinimą ir atlyginti turtinę bei neturtinę žalą, bet ir perduoti viską, kas buvo gauta prisidengus ar naudojant pavadinimą be jo savininko sutikimo. 

Ar pavadinimas atitinka lietuvių kalbos reikalavimus?

Iš pirmo žvilgsnio nesudėtingas reikalavimas išties sukelia bene daugiausia apribojimų verslininkams. Visų pirma, kyla vadinamoji lietuviškų pavadinimų problema, kai įmonė, net ir orientuota į eksporto rinkas, negali pasirinkti pavadinimo užsienio kalba. Vienintelė galima išimtis taikoma, jei Lietuvoje steigiamas su užsienio juridiniu asmeniu susijęs (pvz., per akcininkus) asmuo. Tokiu atveju lietuviško juridinio asmens pavadinimas turi sutapti su užsienio juridinio asmens pavadinimu, taip pat Juridinių asmenų registrui būtina pateikti tokio užsienio juridinio asmens sutikimą dėl analogiško pavadinimo naudojimo bei išrašą iš užsienio šalies juridinių asmenų registro, patvirtinantį tokio užsienio juridinio asmens registravimą bei pagrindinius duomenis.

Jei steigiama įmonė nėra susijusi su užsienio juridiniu asmeniu, teks galvoti lietuvišką pavadinimą. Tai gali būti ne taip ir paprasta, nes daug žodžių ir jų jungtinių jau yra užimti. Žinoma, improvizacijos galimybių yra – pavadinimą gali sudaryti ir dirbtiniai žodžiai, skambantys „lietuviškai“, tačiau ir jie turi atitikti dabartinės lietuvių kalbos reikalavimus. Nepavyks registruoti pavadinimų be diakritinių ženklų (t.y., „šveplų“), su gramatinėmis klaidomis (pvz., „Ažuolas“), taip pat ir tų, kur nepaisoma žodžių rašymo kartu ar skyrium taisyklių (pvz., pavadinimas „Mududu“ būtų laikomas netinkamu, tuo tarpu „Mudu du“ - tinkamu) ir t.t. Greičiausiai keblumų turėsite ir jei mėginsite įregistruoti įmonę, kur naudojami įvairūs raidžių ir skaičių deriniai (pvz., UAB „Eksportas 1“ ar UAB „007“). Išimtis – jei pavadinime skaitmuo bus naudojamas kartu su pažyminiu (MB „3 lapės“), į pavadinimą įeina adresas („Upės g. 3 namo savininkų bendrija“), telefono numeris „Pica 1332“, taip pat gali būti įtraukta data (Pvz., VšĮ „Vilniaus teatro festivalis 2015“) .

Sunkumų patirsite ir jei mėginsite sudaryti pavadinimą iš nebūdingų lietuvių kalbai raidžių derinių (pvz., „Baltea“, „Yurga“) arba mėginsite ne pagal žodžių darybos taisykles prie žodžio pridėti vieną ar keletą raidžių (pvz., „Amokykla“). Netiks ir svetimybės, žargoniniai žodžiai ir net tarmybės (UAB „Girts apuoks“).

Jei visas šias „kliūtis“ pavyko įveikti, finišas (pavadinimo užregistravimas) jau visai netoli.

Kodėl verta paskubėti?

Paprastai įmonės pavadinimas sugalvojamas likus tam tikram laiko tarpui iki registracijos. Tačiau neverta snausti ir pasirūpinti pavadinimo apsauga - juk gali būti, kad kol rašysite verslo planą, ieškosite patalpų ir užsiimsite kitais dalykais, kas nors kitas gali užregistruoti bendrovę tokiu pavadinimu. Kad taip nenutiktų, pavadinimą galite rezervuoti laikinai įtraukdami jį į juridinių asmenų registrą. Tai svarbu, nes teisėje galioja pirmumo laiko atžvilgiu principas - kas pirmas pavadinimą užregistravo, tas ir turi į jį teisę. Laikinai pavadinimą užregistruoti galite vieno iš būsimų juridinio asmens steigėjų vardu. Tik reikia turėti galvoje, kad laikina pavadinimo apsauga galioja 6 mėn. ir jei per tą laiką juridinis asmuo neįsteigiamas, ji nustoja galioti.

Ką daryti, jei nusprendėte pavadinimą keisti?

Juridinio asmens pavadinimas yra jo nuosavybė, kuri negali būti parduota kito asmens nuosavybėn atskirai nuo juridinio asmens. Tad jei įmonės pavadinimas keičiamas, senasis pavadinimas tiesiog lieka įmonės istorijoje. Kita vertus, kadangi juridinis asmuo gali turėti tik vieną pavadinimą, senasis pavadinimas automatiškai tampa „laisvu“ ir juo gali pasivadinti kitas juridinis asmuo. Kad taip nenutiktų, geriausia registruoti senajam pavadinimui analogišką prekių ženklą – tokiu atveju jis būtų apsaugotas.