aA
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas kliedesiais vadina Latvijos naujienų portalui DELFI.lv pasisakiusio buvusio „Snoroakcininko prisiminimus. Šiuo metu Londone besibylinėjantis dėl išdavimo Lietuvai Rusijos verslininkas Vladimiras Antonovas žurnalistams pasakojo, jog sprendimas dėl „Snoro“ nacionalizavimo buvo politizuotas ir dėstė kaip prisimena susitikimus su Lietuvos banko atstovais.
Vitas Vasiliauskas
© DELFI / Šarūnas Mažeika

V. Antonovo pasisakymą galite perskaityti čia.

- Koks jums įspūdis susidarė perskaičius V. Antonovo prisiminimus?

- Mano galva, tai yra beviltiška pastanga bandyti politizuoti ekstradicijos procesą ir tokiu būdu padaryti įtaką ekstradicijos klausimo sprendimui, ir, aš manau, kad jo prisiminimai apie (2011 m. - DELFI) liepos 19 d. susitikimą yra daugiau kliedesiai nei paremti faktais prisiminimai. Mes turime oficialią susitikimo atmintinę, kurioje yra aiškiai išdėstyta apie ką susitikimo metu buvo kalbėta, ji susideda iš 11 punktų. Tai yra 4 klausimai, kurie buvo diskutuoti ir pagrindiniai buvusių „Snoro“ akcininkų teiginiai apie situaciją banke.

- Galbūt jūs turite susitikimo garso ar kitokį įrašą?

- Ne, tai buvo susitikimas su (Lietuvos banko – DELFI) valdyba, jie dalyvavo dviese, V. Antonovas ir Raimondas Baranauskas, o po susitikimo mes padarėme atmintinę, kokiais klausimais buvo su jais diskutuota. Garso įrašo mes neturime.

- Ar buvo kalbėta apie „Snoro“ valdytą žiniasklaidos grupę?

- Kaip jis pateikė, tikrai jokios kalbos nebuvo. Jie vis užvesdavo kalbą apie mediją, bet mūsų atsakymas buvo labai aiškus, mūsų tai nedomina, tai yra tiesiog turto grupė ir tiek, šalia visų kitų turto grupių kaip paskolų portfelis, vertybiniai popieriai ir panašiai. Bet jų noras apie tai užvesti kalbą buvo visą laiką. Galiu išskirti keturias pagrindines temas, apie kurias kalbėjome. Tai yra tolimesnis Lietuvos banko kaip priežiūros institucijos bendravimas su „Snoru“. V.Antonovas buvo pažadėjęs pateikti raštiškus siūlymus, kaip jie įsivaizduoja tolimesnį bendravimą, tam, kad išsklaidyti mūsų įtarimus dėl banko būklės. Toliau ėjo kalba apie septynis potencialius investuotojus. V. Antonovas pažadėjo pateikti informaciją apie, jo teigimu, septynis investicijomis į „Snorą“ besidominčiais investuotojais, kurie, jo teigimu, tuo metu atliko teisinį auditą. Vienu auditorių buvo įvardinta britų advokatų kontora „Simon & Simon“, kurie neva investuotojų pavedimu atliko teisinį auditą.

Tada mes labai aiškiai paprašėme: gerai, duokite informaciją, kas yra investuotojai, kokioje stadijoje yra jų domėjimosi procesas, o V. Antonovas pažadėjo informaciją pateikti. Toliau mes kalbėjome apie „Snoro“ investicijas į Kaimanų salų fondus - mes buvome išreiškę abejones tokių investicijų pagrįstumu ir V. Antonovas iš esmės sutiko su mumis. Na, ir paskutinė tema, kuria mes kalbėjome, buvo vertybiniai popieriai. V. Antonovas ir R. Baranauskas iš principo sutiko dėl vertybinių popierių perkėlimo į Lietuvos depozitoriumą. Dabar dėl tų vertybinių popierių, kurių galimai nėra „Snoro“ banke, ir atsirado pagrindinė skylė kapitale.

- Kalbėdamas su DELFI.lv jis yra paminėjęs, kad vyko dar du susitikimai po liepos 19 d. Apie ką buvo kalbėta jų metu?

- Tai buvo Lietuvos banko valdybos posėdžiai, kurie buvo susiję su ankstesniais Lietuvos banko nutarimais, kai „Snoras“ buvo įpareigotas atlikti tam tikrus veiksmus. Ėjo kalba apie strateginį investuotoją: buvo pratęstas terminas strateginiam investuotojui atvesti į „Snoro“ banką iki metų pabaigos. 2011 m. lapkričio mėnesį turėjo pasibaigti 5 metų terminas atvesti institucinį investuotoją į banką „Snoras“. Tai reikštų, kad jei terminas nebūtų pratęstas, būtų esminis įvykis, apie kurį turėtų būti paskelbta biržoje. Tuo remiantis mes pratęsėme terminą, o šalia ėjo ir mūsų inspektavimas.
Galiu aiškiai pasakyti, kad pats R. Baranauskas prašė su manimi susitikimo 2011 m. lapkričio 15 d. 11:30 val. Lietuvos teisme vykus bylos nagrinėjimui dėl sumų, kurias neva R. Baranauskas persivedė paskutinėmis akimirkomis, aš buvau iškviestas liudytoju ir pasižiūrėjau savo susitikimų darbotvarkes. Tą susitikimą jis derino prieš savaitgalį, tai yra ketvirtadienį – penktadienį, lapkričio 10-11 dienomis. Tačiau vėliau pasirodė, kad jie išvyko į komandiruotę – aš tai vertinu kaip netiesos sakymą.

- O prisiminimai apie tai, kad juos iškvietė į Lietuvos banką, kad buvo skambinta jums, siūlyta atvykti per 3 val. iš komandiruotės yra tiesa?

- Nesąmonė, niekas nieko nesiūlė. Buvo numatytas susitikimas lapkričio 15 d. pusę dvylikos, mano sekretorei buvo pranešta, kad R. Baranauskas neatvyks. Na, neatvyks, tai neatvyks. Ir tada kai jau mes priėmėme sprendimus: nutarimą dėl moratoriumo ir laikino administratoriaus paskyrimo, tada R. Baranauskas skambino, tai buvo lapkričio 16 d. antroje dienos pusėje, ir klausė, kaip čia taip. Mano atsakymas buvo paprastas, turėjome pakankamai laiko kalbėtis, buvo mūsų susitikimai, bet, deja, jokio progreso neįvyko, pas jus prasidėjo likvidumo problemos ir mes priėmėme sprendimus – viskas.

Daugiau nuo skambučio lapkričio 16 d. neturėjome jokių kontaktų. O kada aš gavau tarnybinį raštą su nustatytais pažeidimais, mūsų žmogui, kuris yra atsakingas už priežiūrinės informacijos pateikimą, jam buvo duotas lydraštis su priedu ir ta informacija buvo pateikta bankui su kvietimu atvykti į Lietuvos banko valdybos posėdį. Jokių elektroninių laiškų, skambučių, pokalbių tikrai nebuvo, tai yra kliedesiai ir tiek.

- Jums R. Baranauskas paskambino po to, kai pranešimas apie moratoriumą buvo paskelbtas viešai?

- Be abejo, po to, kai jau buvo priimtas sprendimas ir paskelbtas viešai. Atskirai jų informuoti ir nereikėjo, nes įgalioti banko atstovai buvo valdybos posėdyje, dalyvavo du žmonės.

- Ar toks V. Antonovo pasisakymas gali paveikti ekstradicijos procesą?

- Na, aš manau, kad natūralu, jog žmogus dėliojasi įvairias gynybines strategijas, neatmesčiau, kad čia yra strategijos dalis, nes jo pozicija, kad viskas yra politizuota buvo nuo pat pradžių ir jis jos nuosekliai laikosi, nors aš galiu tiesiai šviesiai pasakyti ką ir ne kartą sakiau, kad tai buvo tiesiog priežiūrinis veiksmas ir tiek.

- Ačiū jums už pokalbį.

Primename, kad 2011 lapkričio 16 d. buvo priimtas sprendimas nacionalizuoti „Snorą”, o vėliau – gruodžio 7 d. - jam buvo iškelta bankroto byla.

Skaičiuojama, kad „Snoro“ banko grynoji turto vertė pernai lapkričio viduryje buvo 2,756 mlrd. litų mažesnė už jo įsipareigojimus, todėl bankas buvo paskelbtas nemokiu. Jo grynasis turtas lapkričio 16 dieną buvo 4,416 mlrd. litų, tuo tarpu įsipareigojimai siekė 7,172 mlrd. litų.

Buvusiems „Snoro“ akcininkams R. Baranauskui ir V.Antonovui yra pareikšti įtarimai dėl maždaug apie 1,7 mlrd. litų vertės banko turto pasisavinimo. Lietuvos prokurorai yra pateikę Europos arešto orderį dėl jų suėmimo.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Asmeninių pervedimų srautas į Lietuvą pernai buvo didžiausias tarp Baltijos valstybių

Lietuva pernai išsiskyrė iš Baltijos šalių tarptautinių asmeninių pervedimų srauto dydžiu.

Naują automobilių mokestį Mačiulis sumalė į miltus: galės išvengti visi, kas tik norės (232)

„Klausimas, ar toks mokestis neprieštarauja Europos Sąjungos teisei, nes iš esmės tai prilygsta...

Naujo „Akropolio“ projektą tikimasi pristatyti dar šiemet (6)

Vilniuje, šalia Vingio parko , buvusioje „Velgos“ gamyklos teritorijoje, planuojamo antro...

„Burger King“ Europoje pasiūlė vegetarišką populiariojo mėsainio „Whopper“ versiją

JAV greitojo maisto tinklas „ Burger King “ antradienį Europoje pradėjo siūlyti vegetariškus...

Naujojo Vingio „Akropolio“ detalės: eismas Geležinio Vilko gatve pasikeis (100)

Po truputį aiškėja, kaip atrodys naujasis ir netoliese Vingio parko planuojamas prekybos centro „...

Top naujienos

Mokslų daktarės analizė: kas geriau – sviestas ar margarinas?

Diskusijos apie tai, kas tinkamiau jūsų sveikatai, – margarinas ar sviestas , tęsiasi jau...

Mokyklos valgyklos maiste – gyvos kirmėlės (72)

Vakar Radviliškio rajono Lizdeikos gimnazijoje pietavusi moksleivė perlinių kruopų košėje rado...

Atsakymas į amžiną lietuvių klausimą: kas pigiau – statyti namą pačiam, ar jį nusipirkti (87)

Daugelis svajoja apie nuosavą būstą, tačiau tokias mintis dažnai sutrikdo klausimas, kas pigiau...

Ekspertai įvertino apkalbas sukėlusį įvaizdį: prašauta ir tai – ne dėl apnuogintos krūtinės (64)

Gili iškirptė – anokia naujiena tarp Lietuvos ar užsienio pramogų pasaulio žvaigždžių ir...

Dėl patirto nokauto susigraužusio lietuvio paguoda: privertė japoną prikąsti liežuvį specialiai DELFI iš Tokijo

Eventas Gužauskas kur kas dažniau palieka gulėti ant tatamio savo varžovus nei ten atsiduria...

Kauniečius piktinęs pastatas „vaiduoklis“ pagaliau turi naujus savininkus (11)

Kaune, Savanorių prospekte ne vienerius metus stūksantis apleistas prekybos centras...

„Netflix“ filmas įsiūbavo įsiūčio audrą Lenkijoje, premjeras reikalauja pakeitimų (9)

Lenkijos premjeras parašė internetinės televizijos platformai „ Netflix “ reikalaudamas, kad...

„Scanoramoje“ į filmo „Valstybinės laidotuvės“ premjerą susirinko politikos ir kultūros grietinėlė (1)

Dažnas svečias „Scanoramoje“ – ukrainiečių režisierius Sergejus Loznica – antradienio...

Žinomo fotografo parodoje – intriguojantys garsenybių portretai

Antradienio vakarą Vilniuje esančioje „Grafo" galerijoje rinkosi šou ir meno pasaulio atstovai....