„Galiu pasidžiaugti, kad šiandien paskelbus duomenis, kuriais remiantis bus vertinama Lietuvos atitiktis Mastrichto kriterijams, mūsų giliu įsitikinimu, nebeliko abejonių, kad Lietuva juos atitiks. Būtent gegužės 15 dienos padaroma nuotrauka ir pagal tą nuotrauką vertinama konvergencijos atitiktis. Darome išvadą, kad praktiškai nėra abejonių, kad šį kartą pagavom paukštį už uodegos“, - ketvirtadienį surengtoje trumpoje spaudos konferencijoje sakė Vitas Vasiliauskas.
Jis pabrėžė, kad Lietuvos atitikimas Mastrichto kriterijams yra su „geroka atsarga“.
„Mes visą laiką pabrėždavome, kad euras yra priemonė didesnei gerovei, galimybė ekonominiam augimui, todėl ir toliau visą laiką sakom ir sakysim, kad jokių atsipalaidavimų negali būti. Ir toliau reikia vykdyti atsakingą tiek fiskalinę, tiek finansinio sektoriaus priežiūros politiką. Atsipalaidavimui vietos tikrai nėra“, - teigė V.Vasiliauskas.
Pasak jo, šiandien valstybės institucijų pasiruošimas yra kitoks nei laikotarpyje po Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą ir šalies centrinis bankas neįžvelgia priežasčių drastiškiems pasikeitimams ekonominėje aplinkoje ar burbulų formavimosi.
Gegužės 15 dienos duomenimis, kurių pagrindu bus rengiami Europos centrinio banko (ECB) ir Europos Komisijos (EK) konvergencijos pranešimai, Lietuvos valdžios sektoriaus skolos ir šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) santykis yra 39,4 proc.(maksimalus leistinas rodiklis - 60 proc.), valdžios deficitas - 2,2 proc. BVP (3 proc.), ilgalaikių palūkanų norma - 3,6 proc. (ne daugiau 5,4 proc.).
Dvejus metus nuolat mažėjęs vidutinės metinės infliacijos rodiklis Lietuvoje balandį buvo 0,6 proc. Anot Lietuvos banko, ES kainų stabilumo kriterijaus dydis (3 šalių, kuriose kainos yra stabiliausios, vidutinės metinės infliacijos vidurkis, plius 1,5 proc. punkto) kol kas nėra žinomas, tačiau nepriklausomai nuo to, kuris variantas bus pasirinktas, Lietuvos rodiklis atitiks ir šį kriterijų.
Pranešimus apie Lietuvos ekonominę ir teisinę konvergenciją ECB ir EK numato skelbti birželio pradžioje. Jų pagrindu bus rengiamas EK pasiūlymas Europos Sąjungos Tarybai dėl euro įvedimo Lietuvoje. Galutinio ES Tarybos sprendimo tikimasi liepos pabaigoje.
Lietuva eurą siekia įsivesti nuo 2015 metų.
Mano, kad daugės euro šalininkų
V. Vasiliauskas mano, kad šalies žmonių nuomonė apie eurą atspindi Latvijoje prieš metus buvusią padėtį ir tikisi, kad eurą palaikančiųjų padaugės antroje šių metų pusėje.
„Kartojasi latviška istorija. Latvijoje parama eurui buvo dar žemesnė ir tik metų pabaigoje, prieš pat euro įvedimą ta riba perkopė 50 proc. Be abejonės, tai yra klausimas, kurį reikia spręsti, ir aš tikiuosi sutelkto visų valstybės institucijų darbo informacijos procesuose. Koncentruojamės į informavimą jau po sprendimo (ES institucijų sprendimo dėl Lietuvos atitikimo Mastrichto kriterijams - BNS) antrame pusmetyje“, - ketvirtadienį spaudos konferencijoje kalbėjo V.Vasiliauskas.
Naujausios Eurobarometro apklausos duomenimis, šių metų kovą už eurą pasisakė 34 proc. gyventojų. Per 5 mėnesius - nuo pernai lapkričio iki šių metų kovo - jų skaičius sumažėjo 6 punktais. Pasisakančiųjų prieš eurą padidėjo 7 punktais iki 56 procentų. Dar 10 proc. teigė neturintys nuomonės (pernai lapkritį - 11 proc.).
R.Šadžius: Lietuva laukia kvietimo į euro zoną
Finansų ministras Rimantas Šadžius, vertindamas „Eurostat“ paskelbtus balandžio mėnesio Lietuvos infliacijos rodiklius, sako, kad paviešinti duomenys patvirtino preliminarius mūsų vertinimus.
„Balandžio mėnesio duomenys yra atskaitos taškas, kuriuo remiantis bus vertinamas Lietuvos atitikimas Mastrichto kriterijams. Akivaizdu, kad Lietuva atitinka visus euro zonos kandidatėms keliamus reikalavimus“, – po duomenų paskelbimo sakė R. Šadžius.
Pasak finansų ministro, tai dar viena pozityvi indikacija rodanti, kad mūsų valstybė pasirengusi euro zonai.
„Belieka sulaukti oficialių Europos Komisijos ir Europos centrinio banko išvadų ir rekomendacijų, kuriose bus įvertintas ne tik Lietuvos rodiklių atitikimas Mastrichto kriterijams, bet ir jų ilgalaikis tvarumas“, - dėstė ministras.