„Kalbant apie eurą, būtina kalbėti apie kitą monetos pusę – poveikį kainoms. (…) Galima būtų išskirti kelis euro poveikio kainoms aspektus: kainų apvalinimą, euro įvedimo sąnaudų perkėlimą vartotojams, „racionalų vartotojų“ neatidumą, kai pirkėjai dėl produktų ir paslaugų įvairovės neįsimena kainų, o pardavėjai gali tuo pasinaudoti“, - ketvirtadienį pristatydamas tyrimą spaudos konferencijoje sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
Jo teigimu, įvedus eurą bus labai svarbu prižiūrėti rinką. Ypač didelis vaidmuo turėtų tekti Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai.
„Objektyviai įtaka kainoms bus ir aš čia nieko naujo nebūsiu pasakęs. Pavyzdys paprastas, jeigu jūs išleidžiate 100 Lt, prie tokio kainų padidėjimo, tai reikštų, kad jūs išleisite 100 Lt ir 20 ct. Dažniausiai kainų padidėjimas nueina į paslaugas“, - teigė V. Vasiliauskas.
Pasak jo, įsivedus eurą planuojama numatyti privalomą kainų litais ir eurais skelbimą, griežtą kainų tikrinimą. Euro įvedimo plane taip pat planuojama sparčiai tirti pažeidimus ir taikyti sankcijas, viešinti pažeidėjus ir turėti nemokamą telefono liniją, kuria bus galima pranešti apie pažeidimus.
Pasiteiravus apie gyventojų pajamų pokyčius po euro įvedimo, V. Vasiliauskas sakė, kad natūraliai didėjant eksportui tai turėtų daryti įtaką ir gyventojų pajamoms.
Būtume sutaupę milijardus
Lietuvos banko ekonomistai modeliavo du galimus euro poveikio scenarijus. Pirmajame, kuris vadinamas pagrindiniu ir realiausiu, rašoma, kad mažėtų valiutų kurso rizika, šalies kredito rizika, gerėtų Lietuvos reitingai, mažėtų palūkanų normos, nes litų palūkanų normas keistų euro palūkanų normos, o palūkanų normos eurais Lietuvoje mažėtų.
Antrajame scenarijuje, kuris vadinamas konservatyviuoju, nurodoma, kad gali mažėti tik valiutos kurso rizika, o kredito rizika nesikeistų, Lietuvos reitingai nesikeistų, o poveikis palūkanoms būtų mažesnis.
V. Vasiliauskas tvirtina, kad kreditų reitingų didėjimo leidžia tikėtis nesena istorija. Tiek Latvijai, tiek Estijai likus 6-7 mėnesiams iki euro įvedimo būdavo padidinami šalies reitingai, kurie leidžia pigiau skolintis tarptautinėse rinkose.
Taip pat prie euro zonos nuo 2014 m. planuojančios prisijungti Latvijos ilgalaikės palūkanų normos nacionaline valiuta yra mažesnės nei Lietuvos jau nuo praėjusių metų liepos.
Lietuvos bankas skaičiuoja, kad nuo 2015 m. įsivedusi eurą, Lietuva išloštų dėl sumažėjusių skolinimosi palūkanų normų, valiutų keitimo sąnaudų ir pagerėjusių sąlygų prekybai bei investicijoms.
Lietuvos banko ekonomistų skaičiavimu, iki 2022 m. vidutinis metinis BVP lygis prisijungus prie euro zonos būtų 1,8-1,9 proc. didesnis nei neįsivedus euro. Didžiausią įtaką tam darytų išaugęs eksportas ir mažesnė palūkanų našta.
Skaičiuojama, kad įsivedus eurą, Vyriausybės vertybinių popierių palūkanų normos sumažėtų 0,8 proc. punkto, o gyventojams ir verslui skolinimosi kaina būtų 0,49-0,56 proc. punkto mažesnė nei neįvedus bendros europinės valiutos.
Mažesnės palūkanų normos 2015-2022 m. leistų sutaupyti 2-3,9 mlrd. Lt, iš kurių 1,6-2,3 mlrd. Lt būtų gyventojų ir verslo sutaupymai.
Nebelikus litų keitimo į eurus ir atvirkščiai sąnaudų per metus būtų sutaupoma 140 mln. Lt. Pastebima, kad euro įvedimas trumpuoju laikotarpiu sumažintų Lietuvoje veikiančių bankų pajamas.
Taip pat įsivedus eurą, planuojama, kad 2015-2022 m. suminis eksporto vertės prieaugis būtų 34 mlrd. Lt. Remiantis tarptautiniais tyrimais, prisijungimas prie euro zonos eksportą padidina 5-10 proc.
Tačiau pripažįstama, kad bus vienkartinės euro įvedimo sąnaudos, vienkartinis kainų lygio pakilimas ir euro zonos šalių finansinės įmokos. Į Europos stabilumo mechanizmą Lietuva turės įnešti apie 300 mln. eurų (apie 1 mlrd. Lt) per trejus metus ir 43 mln. eurų (148 mln. Lt) į Europos centrinio banko kapitalą.
Vertinama, kad vienkartinės euro įvedimo sąnaudos (grynųjų pinigų pagaminimas ir keitimas, informacinių ir mokėjimų sistemų pritaikymas, apskaitos sistemos pertvarka) galėtų būti 0,7-0,9 mlrd. Lt.
Didžiausia grėsme euro įvedimui Lietuvos bankas laiko valdžios sektoriaus biudžeto deficitą, kuris šiemet planuojamas 2,9 proc. BVP, o Mastrichto kriterijus reikalauja 3 proc. BVP.
Lietuvos bankas suskaičiavo, kad jeigu Lietuva 2007 m. būtų įsivedusi eurą, iki 2012 m. ji būtų sutaupiusi 6,2-7,8 mlrd. Lt.
