Apie tai Seimo Biudžeto ir finansų komitete trečiadienį pranešė finansų ministras Vilius Šapoka, pristatydamas nuo kitų metų planuojamą įgyvendinti kai kurių mokesčių peržiūrą.
Pasak jo, panaikinti 9 proc. PVM lengvatą siūloma, įvertinus du faktus - kainą ir turistų srautą.
„Išanalizavus Lietuvos patirtį, nes ta lengvata buvo tai įvedama, tai naikinama, jokios įtakos kainai (viešbučių paslaugų -BNS) ji neturėjo - kaina nebuvo sumažinta naikinant lengvatą. Ir jokios koreliacijos su turistų srautu taip pat nebuvo, įtakos turistų skaičiui ir srautui, jo didėjimui neturėjo, tai šiuo atveju nėra kažkokio loginio pagrindo privačiam verslui įvedinėti lengvatas.
Kuo tas verslas išskirtinis, lyginant su kitais verslais? Lietuvą aplanko ne dėl PVM lengvatos viešbučiams (...)“, - žurnalistams Seime sakė V. Šapoka.
Ministras negalėjo pateikti duomenų, kaip padidėjo viešbučių pelnas, pritaikius PVM lengvatą.
„Reikia žiūrėti kiekvieno viešbučio situaciją atskirai“, - teigė finansų ministras.
Pasak jo, įgyvendinant mokesčių reformą, net 75 mln. eurų būtų sutaupyta, atsisakius papildomo nepamokestinamojo pajamų dydžio (NPD) už vaikus.
Tačiau biudžeto išlaidos padidėtų 178 mln. eurų, padidinus išmokas vaikui iki 30 ar 75 eurų, priklausomai nuo vaikų skaičiaus šeimoje.
V. Šapoka taip pat informavo, kad padidinus brangaus nekilnojamojo turto mokestį, valstybė gautų papildomai 1,6 mln. eurų, susiaurinus dyzelino akcizo lengvatą žemdirbiams - dar 9 mln. eurų, o panaikinus akcizo lengvatą aplinką teršiančiai akmens angliai, koksui ir lignitui - 1,3 mln. eurų.
Finansų ministerijos skaičiavimais, pagerinus mokesčių administravimą, 2018 metais papildomai į biudžetą įplauktų 130 mln. eurų.
NPD padidinus iki minimalios mėnesio algos (380 eurų), biudžeto išlaidos siektų 90 mln. eurų, įvedus vienerių metų socialinio draudimo įmokų atostogas savarankišką veiklą pradedantiems asmenims - dar 23 mln. eurų.
Kokia mokesčių pertvarkos įtaka biudžetui bus 2019 metais, V. Šapoka nekomentavo.