Įsiteisėjusiu sprendimu Lietuvos apeliacinis teismas panaikino anksčiau priimtą Kauno apygardos teismo verdiktą ir iš bendrovės „Baltic fish export“ penkiems buvusiems žemės ūkio kooperatinės bendrovės „Anulėnų paukštynas“ pajininkams priteisė įsiskolinimą, kurio jie negavo pardavę
100 proc. paukštyno pajų.
Daugiausiai teismas priteisė buvusiam paukštyno generaliniam direktoriui – Stasys Piepalius gaus ne tik 223 tūkst. Lt už parduotus pajus, bet ir keliasdešimt tūkstančių litų sudarančias sutartines ir procesines palūkanas.
Dar daugiau kaip 100 tūkst. Lt skolos „Baltic fish export“ privalės sumokėti kitiems keturiems buvusiems pajininkams. Jiems taip pat priteistos keliasdešimt tūkstančių litų sudarančios palūkanos.
Bylą apeliacine tvarka išnagrinėję teisėjai nustatė, kad dar 2010-ųjų gegužę „Anulėnų paukštyno“ pajininkai su „Baltic fish export“ sudarė pajų pirkimo-pardavimo sutartį, kuria žemės ūkio kooperatinės bendrovės pajininkai už 4,5 mln. Lt pardavė visus savo pajus.
Pagal sudarytą sutartį pajus nusipirkusi bendrovė turėjo atsiskaityti iki 2010-ųjų lapkričio, tačiau vėliau bendru susitarimu mokėjimus atidėjo, kol galop nutarė nesumokėti visos sumos – pajininkai nurodė gavę tik 4 mln. 151 tūkst. Lt.
Kai pajininkai teismui pateikę ieškinį dėl nesumokėtų sumų priteisimo, bendrovė „Baltic fish export“ taip pat pareiškė priešieškinį pareiškimą, prašydama sumažinti pajų pirkimo kainą 825 tūkst. Lt.
„Vičiūnų grupei“ priklausančios bendrovės atstovai teismui nurodė, kad paukštyno pajininkai bendrovės balanse nepagrįstai biologinio turto (vištaitės ir mėsiniai viščiukai) dalį – 825 tūkst. – įtraukė į trumpalaikio turto vertę, todėl ir esą nepagrįstai buvo padidinta bendrovės vertė.
Kauno apygardos teismas patenkino „Baltic fish export“ priešieškinį pareiškimą, nurodydamas, kad paukštyno pajininkai trumpalaikį turtą nepagrįstai padidino 825 tūkst. Lt suma ir tokiu būdu dirbtinai padidino balanse nurodytą trumpalaikio turto vertę. Teismas net nerodė pajininkams grąžinti nepagrįstai gautas sumas.
Tačiau su tokia išvada nesutiko apeliacinės instancijos teismas, patenkinęs pajininkų skundą ir panaikinęs žemesnės instancijos teismo sprendimą. Pasak teisėjų, byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad būtent trumpalaikio turto vertė sąlygojo pajų vertės ir pirkimo kainos nustatymą.
Teismas taip pat pažymėjo, kad „Baltic fish export“ priešieškinį buvusiems pajininkams pareiškė tik po to, kai šie pareikalavo visiško atsiskaitymo pagal pirkimo-pardavimo sutartį.
„Tai leidžia tokį atsakovo elgesį vertinti kaip vengimą iki galo tinkamai įvykdyti atsiskaitymo prievolę ieškovams“, – teismo teigimu, pajus įsigijusi bendrovė neįrodė, kad dar iki jų pirkimo neturėjo galimybės objektyviai įvertinti kainos.
Teisėjai taip pat pabrėžė, kad keletą metų bendrovė jokių pretenzijų pajininkams nereiškė, todėl tai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog trumpalaikio turto ir trumpalaikių įsipareigojimų santykis kaip kokybės kriterijus nebuvo toks reikšmingas, kad nulemtų Baltic fish export“ apsisprendimą įsigyti pajus iš paukštyno pajininkų už sutartą kainą.
„Vičiūnų grupė“: rengiame kasacinį skundą
„Vičiūnų grupės“ Juridinio skyriaus vadovė Aida Ragauskaitė sako, kad nesutinka su apeliacinės instancijos teismo padaryta išvada ir Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT) rengia kasacinį skundą, kuriuos sieks, jog būtų paliktas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas.
„UAB „Baltic fish export“ kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl ŽŪKB „Anulėnų paukštynas“ pajų kainos sumažinimo. UAB „Baltic fish export“ nuomone, buvę pajininkai netinkamai apskaitė bendrovės biologinį turtą taip iškreipdami įmonės balansą bei turto ir skolų santykį. Pirmos instancijos teismas „Baltic fish export“ reikalavimą patenkino ir sumažino pirkimo kainą apie 825 tūkst. Lt. Lietuvos apeliacinis teismas pirmos instancijos teismo sprendimą panaikino. Šiuo metu yra rengiamas kasacinis skundas.
UAB „Baltic fish export“ 2010 m. iš buvusių pajininkų nupirko visus ŽŪKB pajus ir bendrovę pertvarkė į uždarają akcinę bendrovę“.
