Vien sėkmės neužtenka
Dažnai tenka nugirsti, kad pradėti verslą Anglijoje yra kur kas lengviau, nei Lietuvoje. Panašu, kad palankesnės įmonių steigimo aplinkybės JK gali turėti ir neigiamos įtakos: suvilioti greito proceso ir palyginti lengvų sąlygų naujieji verslininkai dažnai neįvertina tikrųjų savo galimybių.
Tam tikro darbo išmanymas ir net buvimas savo srities specialistu dar nereiškia, kad gali būti sėkmingas verslininkas: gera ir paklausi prekė ar paslauga, be abejo, yra labai svarbi bet kurio verslo dalis, tačiau vien to verslo sėkmei neužtenka. Rinkodaros įgūdžiai, rinkos išmanymas ir gebėjimas planuoti bei valdyti finansus - reikalavimai, į kuriuos privalu atsižvelgti dar prieš priimant sprendimą steigti savo verslą, nes dažniausiai nusivilia būtent tie, kurie pasikliauja tik palankiu vėju ar mistine sėkme.
Žinių trūkumas, pasak verslo paramos agentūros „Versli Lietuva“ Verslumo departamento direktoriaus Dovydo Varkulevičiaus, yra viena dažniausių pradedančiųjų verslininkų problemų. „Dauguma jau žino, kad dėl bendrųjų Europos Sąjungos (ES) nuostatų ir direktyvų Lietuvos piliečiai šiandien gali laisvai veikti ES vidaus erdvėje – kurti verslą bet kurioje ES šalyje. Tačiau skirtingose šalyse taikomos skirtingos taisyklės, taigi visų pirma reikia turėti informacijos, kokios verslo rūšys pasirinktoje šalyje yra galimos, kokie leidimai būtini. Taip pat labai svarbu išsiaiškinti steigimo proceso ir tolesnius įmonės veiklos etapus,“ – vardijo pašnekovas.
Nemokama ekspertų pagalba
Būtent įmonių steigimo mechanizmas daugeliui pradedančiųjų lietuvių verslininkų atrodo itin sudėtingas, tačiau ES savo dokumentuose siekį supaprastinti ir tobulinti įmonių steigimo ir registravimo procesą pabrėžia kaip vieną svarbiausių prioritetų. Įveikti biurokratines kliūtis padeda visoje Europoje steigiami verslo inkubatoriai, paramos tinklai, informacijos centrai; patogumo bei paprastumo suteikia ir pasitelktos naujausios technologijos, plėtojamos elektroninės paslaugos.
Lietuviai, norintys kurti verslą ES šalyse, nemokamos pagalbos gali gauti iš įvairių ES tinklų. Specialiai sukurti internetiniai valdžios portalai, vadinamieji kontaktiniai centrai (sąrašas pagal valstybes pateikiamas Europos Komisijos tinklalapyje ec.europa.eu, verslo skiltyje) leidžia sužinoti ne tik paslaugų veiklai taikomus formalumus, bet ir atlikti administracines procedūras internetu. Taigi nebereikia vaikščioti iš vienų įstaigų į kitas: užtenka kreiptis į kontaktinį centrą ir sutvarkyti paraiškas internetu.
Legalios JK verslo struktūros
Pradedant verslą JK pirmiausia privalu apsispręsti dėl verslo modelio, apibrėšiančio teisinę atsakomybę: kokius steigimo dokumentus reikės užpildyti, kokius mokesčius mokėti, kaip pasiimti pelną ir asmeninės atsakomybės dydį verslui tapus nuostolingam.
Vieno asmens verslas (sole trader) nereiškia, kad turi dirbti vienas – gali samdyti darbuotojų, tačiau už verslą esi atsakingas individualiai ir, sumokėjęs pelno mokestį, visą pelną gali pasilikti pats. Toks verslo pasirinkimas reiškia, kad taip pat tik savininkas asmeniškai atsako už visus nuostolius, pirkimus (išteklių, įrangos) ir verslo apskaitos vedimą – pardavimų ir išlaidų.
Šio tipo verslui įkurti reikia užsiregistruoti Jos Didenybės Mokesčių ir muitų departamente (HM Revenue and Customs, toliau – HMRC), pageidautina iškart vos pradėjus verslą, bet būtinai ne vėliau kaip iki antrųjų mokestinių metų spalio 5 d., antraip gali tekti mokėti baudą. Privalu kasmet pačiam užpildyti ir pateikti mokesčių ataskaitą (self assessment tax return), mokėti pajamų mokestį (income tax) ir valstybinį draudimą (national insurance), o jei planuojate, kad įplaukos sudarys daugiau nei 79 tūkst. svarų sterlingų per metus, taip pat reikia užsiregistruoti PVM (angl. – VAT) mokėtoju.
Ribotos atsakomybės bendrovė (limited company), kitaip – uždaroji akcinė bendrovė, reiškia, kad organizacijos finansai yra atskiri nuo asmeninių finansų. Sumokėjus pelno mokestį (corporation tax), bet koks gautas pelnas priklauso bendrovės nariams, kurie jį gali pasidalyti. Kiekviena tokia bendrovė turi vieną ar daugiau fizinių ar juridinių asmenų, kuriems priklauso tam tikras bendrovės akcijų skaičius. Akcininkais gali būti ir įmonės direktoriai, nors neprivalo; direktoriai rūpinasi bendrovės valdymu ir neša gan didelę teisinę atsakomybę.
Tokia veiklos rūšis suteikia ribotos atsakomybės statusą, kitaip sakant, akcininkų atsakomybė už bendrovės įsiskolinimus priklauso nuo vertės tų akcijų, kurias jie turi, bet už kurias dar nemokėjo. Pavyzdžiui: steigiant bendrovę išduodama 100 akcijų, įvertintų po 1 svarą; dviem akcininkams priklauso po 50 akcijų ir abu viską sumokėjo už 25 iš jų. Bendrovės bankroto atveju akcininkai privalėtų sumokėti daugiausia 50 svarų – likusių 25 neapmokėtų akcijų vertę. Svarbu suvokti, kad direktoriai ar akcininkai nėra asmeniškai atsakingi už bendrovės skolas, nebent jie pažeidė įstatymus. Kitaip sakant, ribotos atsakomybės įmonė yra atskiras teisinis subjektas, galintis sudaryti sandorius savo vardu. Yra ir kita medalio pusė: direktoriai turi kasmet pateikti savo asmeninius duomenis ir ataskaitas Įmonių registrui (Companies House), kurie yra atviri viešam nagrinėjimui, taigi nors vadovavimas bendrovei laikomas prestižiniu reikalu, vadovai praranda dalį savo privatumo.
Kad pradėtumėte veiklą kaip ribotos atsakomybės įmonė, turite užsiregistruoti Įmonių registre ir pranešti HMRC. Vėliau kiekvienais finansiniais metais reikia parengti sąskaitų išklotines, Įmonių registrui išsiųsti metinę ataskaitą, o HMRC – įmonės mokesčių ataskaitą. Registruotis PVM mokėtoju reikia, jei bendrovės įplaukos sudarys daugiau kaip 79 tūkst. per metus.
Čia paminėti verslo tipai yra populiariausi, tačiau toli gražu ne vieninteliai – vyriausybės tinklalapyje gov.uk pateikiama informacija apie visas kitas legalaus verslo rūšis bei jų steigimo sąlygas, pateikiamos registracijos formos.
Skatina bandyti iš naujo
Vos pradėjus verslą (o juo labiau – tik svarstant tokią galimybę) labai sunku net pagalvoti, kad vieną dieną tai gali baigtis, tačiau įmonės veiklos pabaigą gali lemti daugybė įvairių priežasčių. Verta paminėti, kad ES skatina savo valstybes nares padėti verslininkams išvengti tokių nesėkmių kaip bankrotai, rengti prevencijos ar įmonių gelbėjimo priemones. Tiesa, prašoma atsižvelgti į potencialų gelbėjamos įmonės perspektyvumą: įmonė, nebeturinti ateities, turėtų būti likviduojama, kad išteklius būtų galima perkelti į perspektyvią, pelningą įmonę. Tai atvejais, kai išvengti bankroto nebeįmanoma, siekiama, kad įmonės panaikinimo procedūros būtų kuo trumpesnės ir paprastesnės.
Įdomu tai, kad ES siekia ne tik padėti naujoms įmonėms įveikti trumpalaikius finansinius sunkumus, bet ir tiki, kad verslininkai gali iš bankroto pasimokyti: siūloma sąžiningiems verslininkams po bankroto suteikti dar vieną galimybę, nes antrą kartą veiklą pradedantiems verslininkams sekasi geriau. Kitaip tariant, verslininkai, patyrę nesėkmę, įgyja vertingos patirties, pasimoko iš savo klaidų, todėl būtina juos skatinti nebijoti visko pradėti iš naujo.
Jei įmonės veiklą reikia nutraukti dėl asmeninių priežasčių (pavyzdžiui, pakeitus profesinę veiklą, išėjus į pensiją, susirgus ar pan.), įmonę galima parduoti arba perduoti. Kita išeitis – nutraukti įmonės veiklą pagal galiojančią nacionalinę teisę.
O kas, jeigu...
Paklaustas, kur kreiptis iškilus problemų jau turint verslą, D. Varkulevičius primena, kad Europos Komisija yra įkūrusi „Solvit“ centrą, kuris registruoja visas problemas, susijusias su verslo steigimu ir vykdymu. Pavyzdžiui, Lietuvoje tokį centrą kuruoja Ūkio ministerija, kitose valstybėse tai būna įvairaus pavaldumo įstaigos, tačiau jų visų tikslas toks pat – spręsti su verslu susijusias problemas. Aktuali informacija pateikiame tinklalapyje www.solvit.eu.
Reikia turėti omenyje, kad Jungtinėje Karalystėje verslą steigiančių lietuvių teisės yra lygiavertės visų kitų ES piliečių teisėms – visiems vienodas galimybes veikti ES erdvėje šiandien suteikia ES direktyvos bei jas reglamentuojantys nacionaliniai aktai. Tačiau pasitaiko tam tikrų barjerų, galinčių gerokai sulėtinti verslo įsteigimo procesą, net jei jie nesusiję su valstybės reglamentavimu, o nulemti tos šalies bankinio sektoriaus ar tam tikrų verslo įstaigų (pavyzdžiui, delsimas atidaryti banko sąskaitą ar išduoti PVM mokėtojų numerį ir panašiai).
