Tai jau tapo kasdienybe
Pasak „Iki“ atstovės Vaidos Budrienės, Lietuvoje atsiradus pirmosioms savitarnos kasoms – tai gyventojams tapo savotiška egzotika.
„Visi ėjo pasižiūrėti, kas tos savitarnos kasos. Dabar tai yra absoliuti higiena netgi galiu pasakyti. Kas antra kasa „Iki“ tinkle yra savitarnos kasa“, – teigė ji.
„Proporcija, iš tikrųjų, darosi 80/20. 20 – tai aptarnavimo kasos. Tai 2 kasos iš 10“, – teigė „Pricer.lt“ vadovas Arūnas Vizickas.
Užsienyje tokios kasos atsirado dar dešimtmečiu anksčiau nei Lietuvoje, esą parduotuvės tada bandė sumažinti išlaidas darbuotojų atlyginimams. Dar daugiau jų atsirado per pandemiją, siekiant vengti kontakto su aplinkiniais.
Vis dėlto, kai kurie Didžiosios Britanijos ir JAV prekybos tinklai savitarnos kasų atsisako arba svarsto atsisakyti, esą gyventojai – nepatenkinti, kai trūksta kasininkų. Tiesa, panašiomis mintimis gyvena ir lietuviai, kurie mano, kad į jų perkamų prekių kainą jau yra įskaičiuoti ir darbuotojų atlyginimai, tad jiems kyla klausimas – kodėl jie patys turi dirbti už juos?
„Visada mes turime ir kiekvienoje parduotuvėje yra ta opcija“, – teigė „Rimi“ atstovė Eglė Krasauskienė.
„Atsiskaitymas kasoje yra tik labai maža proceso dalis visko, kas vyksta parduotuvėje. Reikia užkrauti lentynas, reikia tvarkyti sandėlius, reikia išvežti prekės“, – apie darbuotojų darbą kalbėjo „Iki“ atstovė.
Anot prekybininkų, savitarnos kasos kompensuoja ir darbuotojų trūkumą.
„Darbo užmokesčio problema kyla ir tampa vis didesniu kaštų straipsniu, tai, iš principo, pasistačius automatą, jis valgyti neprašo“, – teigė A. Vizickas.
Išaugo vagysčių skaičiai
Kita priežastis, kodėl užsienyje užsisakoma savitarnos kasų – tai padažnėjusios vagystės. Mažmenininkai skaičiuoja, kad ten, kur yra savitarnos kasos, nuostolių lygis siekia 4 procentus, o tai reiškia, kad 2 kartus viršija rinkos vidurkį. Tiesa, linkusių pagudrauti yra ir Lietuvoje.
„Mačiau, gudrauja. Nežinau, ką daro, bet matosi, kad gudrauja, jeigu apsauginiai sugauna“, – teigė vyras.
„Man anūkė pasakojo, kad žmonės gudrauja“, – teigė senjorė.
„Aš esu mačiusi visokių juokelių internete apie šitą dalyką, kad, pavyzdžiui, perkamos pistacijos, o įmušami obuoliai“, – dalijosi mergina.
Apie realius atvejus pasakojo „Maximos“ atstovė Ramina Gecevičiūtė.
„Esame turėję tokį atvejį, kai žmogus, sukčiaudamas savitarnos kasoje, bandė įsigyti prekių, kurių vertė siekė net 1000 eurų. Esame turėję ir tokį atvejį, kai užsienio piliečiai sistemiškai sukčiaudavo savitarnos kasose“, – teigė ji.
Tačiau prekybininkai įspėja, kad, net jei kasas pergudrauti pavyko – džiaugtis nėra ko.
„Net ir po kurio laiko apsipirkę sukčiaudami jie gali miegoti neramiai, nes su policijos pareigūnų pagalba tokie atvejai yra išaiškinami“, – teigė R. Gecevičiūtė.
Tiesa, gudravimai savitarnos kasose – tik lašas jūroje.
„Savitarnos kasos mažiausia turbūt problema. Turime pakankamai kitokių vagysčių. Pavyzdžiui, stiprių alkoholinių gėrimų, brangių alkoholinių gėrimų, kur tikrai vagys jau neina per tas savitarnos kasas“, – teigė V. Budrienė.
Ar „sudie“ savitarnos kasoms tarsime ir mes?
Lietuva užsienio pavyzdžiais sekti ir mažinti savitarnos kasų – neketina. Tai džiugina ir gyventojus, kurie, kaip teigia patys, dažniau renkasi būtent šias kasas.
„Naudoju tik savitarnos kasas. Greičiau“, – teigė moteris.
„99 procentais naudoju savitarnos kasas“, – dalijosi mergina.
Tiesa, savitarnos principas – plečiasi tik toliau.
„Dabar jau savitarnos kasos yra keičiamos autonominėmis parduotuvėmis, kur pats vartotojas viską nusiperka, išeina be kontakto su žmonėmis“, – pasakojo A. Vizickas.
Taip pat, jau ir dabar prekes galima skenuoti tiesiog mobiliuoju telefonu ir susimokėti tiesiog nuskenavus QR kodą.
„Gali būti, kad mūsų darbuotojai prieina pasižiūrėti, patikrinti, jeigu kažkokių kyla įtarimų, bet mes pasitikime savo pirkėjais“, – teigė „Rimi“ atstovė.
Anot prekybos tinklų, savitarnos kasomis Lietuvoje naudojasi daugiau nei pusė pirkėjų.
Visą reportažą rasite LNK portale:
