„Gyvenimo trukmė yra rodiklis, kuris parodo darbo jėgos kokybę – ar ji sveika, kaip gerai gali atlikti savo funkcijas. Daugumoje ekonomikų augimo problemas nagrinėjančių tyrimų šie rodikliai minimi greta“, – į DELFI klausimą, kaip susiję produktyvumas ir gyvenimo trukmė, atsakė TVF Europos departamento Besivystančių ekonomikų skyriaus vyresnysis ekonomistas Ara Stepanyan.
Jis pažymėjo, kad sprendimai, ilginantys gyvenimo trukmę, gali paskatinti ir šalies ekonomikos augimo perspektyvas.
Apžvelgė regiono situaciją
Pirmadienį Lietuvos banke TVF atstovai pristatė šių metų pavasario ataskaitą apie Vidurio, Rytų ir Pietryčių Europos ekonomiką.
TVF prognozuoja, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2016 metais augs 2,7 proc. Panašaus – apie 3 proc. augimo – gali tikėtis ir dauguma kitų regiono valstybių.
„Daugumos regiono šalių ekonomikos pernai augo tarp 2 ir 4 proc. Išimtis – Rusija, kur BVP krito 4,7 proc. TVF prognozuoja, kad Rusijos ūkis traukis ir šiemet (maždaug 2 proc.), tačiau metų pabaigoje šalis jau turėtų išeiti iš recesijos“, – sakė TVF Europos departamento Besivystančių ekonomikų skyriaus vadovė Anna Ilyina.
Ji tvirtino, kad atsigavimo ciklas daugumoje šalių, taip pat ir Lietuvoje, artėja pabaigos link. Vienas iš to įrodymų yra nedarbas, kuris artėja prie ikikrizinio lygio.
A. Ilyina aiškino, kad viena iš pagrindinių atsigavimo po krizės priežasčių buvo šalių prisitaikymas prie naujų sąlygų ir ypač biudžeto deficitų mažinimas. Jei iki krizės jie regione vidutiniškai siekė 12 proc., tai dabar – 2 proc.
„Didžiausia grėsmė didžiajai daliai šalių 2016 metais bus stagnacija euro zonoje, kai dėl pabėgėlių krizės ar populistų valdžioje ypač didelių problemų kilti neturėtų“, – pridūrė ji.
Smukdo demografija
Kaip teigė TVF Europos departamento Besivystančių ekonomikų skyriaus ekonomistas Jiri Podpiera, daugumoje regiono šalių mažėja darbingo amžiaus gyventojų skaičius, o Lietuvoje šis rodiklis mažėja labiausiai iš visų – po 2 proc. kasmet.
„Šio nuosmukio išvengti norinčios valstybės turėtų didinti darbo jėgos pasiūlą. Baltijos šalyse dar galima išnaudoti šiuo metu nedirbančius žmones“, – sakė jis.
TVF atstovas taip pat sakė, kad galima gerinti darbo jėgos kokybę – Baltijos šalyse, kur gyventojų išsilavinimas yra pakankamai geras, reikėtų spręsti darbuotojų turimų ir rinkoje reikiamų įgūdžių neatitikimo klausimą.
J. Podpierą nustebino regione fiksuojamas žemas investicijų lygis.
„Daugumoje regiono valstybių jis nesiekia Europos Sąjungos vidurkio, nors, remiantis ekonominiais lūkesčiais, turėtų būti didesnis“, – teigė jis.
Ekspertas aiškino, kad viena iš žemo investicijų lygio priežasčių yra nedidelės namų ūkių santaupos, o tai reiškia, kad jie ir neturi iš ko investuoti.
Produktyvumo bėda
„Lyginant su išsivysčiusiomis, Vakarų Europos ekonomikomis, regiono šalyse produktyvumas yra labai žemas“, – pristatydamas TVF ataskaitą teigė A. Stepanyan.
Jis taip pat pasakojo, kad TVF tyrimai rodo, jog viena pagrindinių to priežasčių yra tai, kad Vidurio, Rytų ir Pietryčių Europos regione technologijos išnaudojamos ne taip efektyviai.
„Lietuvoje produktyvumą būtų galima pakelti sprendžiant finansinių paslaugų prieinamumo ir vyriausybės efektyvumo klausimus, – dėstė jis. – O Baltijos šalyse didžiausia nauda būtų iš ilgėjančios gyvenimo trukmės.“
