„Dėl profesionalios meno rinkos nebuvimo ir menkos perkamosios gyventojų galios kultūrinės veiklos pajamos iš bilietų praktiškai niekad nepadengia išlaidų. Ne paslaptis ir tai, kad profesionalai į Lietuvą vis dar atvyksta už keliskart mažesnius honorarus, nei oficialiai nustatyta jų agentų, o vietinius 12,5 lito dienpinigius gėda net siūlyti“, - diskusijoje „Kultūros politika: reglamentavimas ir strategija“ teigė Lietuvos nacionalinės filharmonijos generalinio direktoriaus pavaduotoja meno reikalams Rūta Prusevičienė.
Dėl užsienio atlikėjų apmokestinimo labiausiai kenčia muzikos, teatro, šokio festivaliai, koncertinės įstaigos, operos ir muzikiniai teatrai.
„Ar apmokestinant užsienio atlikėjus 18 procentų PVM tarifu įvertinama statistika, kiek lėšų kultūros įstaigos tokiu būdu grąžina į valstybės biudžetą?, - klausė R.Prusevičienė, pabrėždama, jog valstybės dotacijos kultūrai turėtų būti skirtos tarptautinių ryšių, mainų, bendradarbiavimo skatinimui, bendrų su užsienio autoriais ir atlikėjais projektų įgyvendinimui.
2005 metais vien Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras atgal į biudžetą grąžino 136 tūkst. litų, "Vilniaus festivaliai" - 60 tūkst. litų, Pažaislio festivalis 24 tūkst. litų, o filharmonija – net virš 300 tūkst. litų nuo užsienio atlikėjų atlyginimų - tų, kurie, R.Prusevičienės žodžiais, visame pasaulyje koncertuodami su mūsų muzikais garsina Lietuvos vardą ir savo autoriteto galia padeda lietuviams patekti į aukščiausiąją meno lygą.
Nacionalinės filharmonijos direktoriaus pavaduotojos įsitikinimu, Lietuvos kultūros įstatymų bazė neprivalo būti aklai derinama ir harmonizuojama su Europos Sąjungos (ES) teise, nes kultūros sritis negauna tiesioginio ženklaus finansavimo iš ES struktūrinių fondų.
„Lietuvos kultūros įstatymų leidėjai kaip tik privalo derinti įstatymus prie vietinių kultūrinių ir ekonominių realijų, nes Lietuva pasieks ES ekonominį lygį tik po kelių dešimtmečių, o dėl sudėtingų sąlygų kai kurie unikalūs kultūriniai reiškiniai per tą laiką gali tiesiog išnykti“, - pabrėžė koncertinės organizacijos atstovė.
Anot, R.Prūsevičienės, turtingos ES valstybės nemoka PVM nuo atlikėjų honorarų, nes suvokia, jog menininkų kūrybos ir mainų pagalba valstybė kuria labai svarbią kultūrinę bei socialinę vertę.
„Tuo tarpu ES naujokė Lietuva kultūros srityje besąlygiškai pritaiko ekonominės veiklos apmokestinimo nuostatus, - stebėjosi filharmonijos atstovė, kultūros politikams ir kolegoms pateikdama olandų finansų analitiko Dicko Molenaaro tyrimą, kuriame įrodyta, jog mokesčių pajamos iš užsienio atlikėjų apmokestinimo kiekvienos šalies biudžete sudaro labai nereikšmingą proporciją.
Finansų analitiko teigimu, užsienio atlikėjų apmokestinimo kliūtis įmanoma pašalinti be žalos nacionalinėms mokesčių pajamoms.
Diskusijoje dalyvavusi finansų ministerijos mokesčių departamento direktorė Jūratė Balevičienį patikslino, jog PVM mokesčiu rašytojų, kompozitorių, atlikėjų teikiamos paslaugos apmokestinamos daugelyje Europos šalių, tačiau jiems taikomi lengvatiniai tarifai.
Atlikėjų teikiamoms paslaugoms nustatytą standartinį mokesčių tarifą siūloma mažinti iki 5 ar 9 proc., šiuo klausimu prasidėjusi diskusija Seime ir finansų ministerijoje.
