„Jūs turite čia tiek daug veiklų, produktas yra nepaprastai įvairus, tad britams yra pakankamai didelė staigmena išsiaiškinti, kokią puikią kelionių kryptį jūs siūlote. Taigi, viešinti jūsų gastronomiją, SPA paslaugas ir medicininį turizmą mums yra iššūkis, turint omenyje mūsų turėtą ribotą laiką“, - dėstė Lietuvai Jungtinėje Karalystėje atstovaujančios agentūros „Integrated marketing in tourism“ vadovė Alison Cryer.
Ji dėsto, jog puiku, kad į Lietuvą skraidina pigių skrydžių bendrovės, nes Jungtinėje Karalystėje yra didelė jų įvairovė, tačiau reikalingas ir nacionalinis vežėjas.
„Kai turimas nacionalinis vežėjas, pasiekiama kita rinka, kuri nėra linkusi skristi pigių skrydžių bendrovėmis“, - pridūrė ji.
Pasak A. Cryer, 80 proc. turistų iš Jungtinės Karalystės atvyksta į Vilnių, likę 20 proc. - į Lietuvos paplūdimius. Dažniausiai į Lietuvą pasirenka keliauti poros, kurių amžius yra 35-55 metai – tai sudaro beveik pusę visų atvykstančių į Lietuvą.
Rusus vilioja alumi
Rusijoje Lietuvos interesams atstovaujanti Maria Grebennikova sako, jog rusams pristatyti Lietuvą yra nelengva: dauguma jų nelabai žino skirtumų tarp Lietuvos, Latvijos ir Estijos.
„Mūsų pagrindinis tikslas yra atskirti jas (Lietuvos, Latvijos ir Estijos turizmo rinkas – DELFI). Dabar mes turime daugiau galimybių, nes šiemet yra atidaryta 14 vizų centrų visoje Rusijoje, tad Lietuva gali konkuruoti su Latvija, kuri patogiai teikė vizas“, - sakė ji.
Nors populiariausia kryptis atvykstantiems iš Rusijos yra Vilnius ir Trakai, M. Grebennikova pasakoja, jog šios šalies piliečius domina ir lietuviškas alus: ne paslaptis, kad rusai mėgsta dėl alaus keliauti į Prahą, todėl paklausesni tampa ir alaus keliai Lietuvoje.
„Esu gavusi žmonių atsiliepimų, jog lietuviškoji Kuršių Nerijos dalis jiems pasirodė gražesnė nei Kaliningrado, Druskininkai tampa traukos objektu, taip pat įvairios veiklos, pavyzdžiui, dviračių turizmas ir, žinoma, alaus keliai. Manau, tai yra labai svarbu turistams iš Rusijos, nes jie gali vykti į kitą šalį norėdami paragauti ten gaminamo alaus“, - teigė ji.
Šiuo metu daugiau nei 50 proc. turistų iš Rusijos atvyksta į didmiesčius, pirmiausiai – į Vilnių, todėl Rusijoje planuojama daugiau populiarinti šalies kurortus, pavyzdžiui, Druskininkus ir Kuršių Neriją.
Ispanai, italai ir prancūzai atvyksta kultūros
Ispanijoje Lietuvai atstovaujantis Miguelis Urresti pasakoja, kad į Lietuvą dažniausiai atvykstama iš kultūrinių paskatų, todėl populiariausias yra miestų turizmas.
Anot jo, iš dalies dėl to ispanai atvyksta ne tik į Lietuvą, o norėdami pamatyti visų Baltijos šalių sostines, susipažinti su jų paveldu.
„Italijoje situacija yra panaši kaip ir Ispanijos rinkoje. Mūsų klientai dažniausiai domisi kultūriniais ir meno turais, o Vilnius yra įtraukiamas į turą po Baltijos šalių sostines“, - dėstė Italijoje Lietuvai atstovaujanti Lisa Bigoni.
Pasak jos, dėl to dažniausiai į Lietuvą atvyksta vyresni nei 40-ies metų italai.
„Mes taip pat orientuojamės ir į jaunus žmones, nes manome, kad jie turi didelį potencialą dėl jų turimų resusrų ir Lietuvoje galimo praleisti laisvalaikio“, - pasakoja L. Bigoni.
Ji vardija, jog italams yra pasakojama ne tik apie Lietuvos sostinę Vilnių, bet ir apie lietuvišką alų, kuris italams yra mažai pažįstamas.
„Prancūzijoje situacija panaši kaip Italijoje ir Ispanijoje, žmonės domisi kultūra ir istorija, taip pat jie ieško gražių gamtos vaizdų“, - vardijo Prancūzijoje Lietuvai atstovaujanti Zelle Breval.
Prancūzus domina ir miestų turizmas, tad pamatę Vieną ir Prahą, norintys keliauti toliau į Rytų Europą renkasi Vilnių.
Iš Lenkijos atvyksta dėl religijos
Lenkijoje Lietuvos interesams atstovaujantis Miroslavas Bebakas pasakoja, jog jo tautiečiai į Lietuvą pirmiausiai vyksta dėl bendros šalių istorijos ir, žinoma, religijos.
“Gegužę padarėme apklausą ir 80 proc. Lenkijos turistų svarbiausiomis atvykimo į Lietuvą priežastimis buvo religija, tai yra pirmoji priežastis, kitos dvi - kultūra ir istorija“, - vardijo jis.
Tai reiškia, kad tik penktadalis į Lietuvą atvykstančių turistų iš Lenkijos čia keliauja norėdami pamatyti gamtą ar aplankyti SPA centrus.
Jis apgailestauja, kad šiuo metu Lietuvą ir Lenkiją jungia nedaug skrydžių. Esą, jei jų būtų daugiau ir pigesnių, ir svečių atvyktų daugiau.
Vokiečiai žino per mažai apie lietuvišką gamtą ir SPA
„Vokiečiai mėgsta užsisakyti kelionių paketus, taigi apie 40 proc. visų parduodamų atostogų yra kelionių paketai“, - dėstė Vokietijoje Lietuvai atstovaujanti Suvi Makinen.
Ji pridūrė, jog tokios kelionės yra platinamos per kelionių agentūras.
„Pasakodami apie šalį galimiems turistams, išskiriame šalies gamtą, istorinį ir kultūrinį paveldą - Vokietija turi istorinių sąsajų su Klaipėda, tad tai dažnai tampa kelionės tikslu vokiečiams, ypač, jei ten žmonės kalba vokiškai. Tačiau kol kas ne visos Lietuvos siūlomos veiklos gamtoje Vokietijoje yra gerai žinomos, kaip ir SPA produktas yra pakankamai nežinomas“, - apgailestavo ji.
Lietuvius užsienio agentūros pakeitė prieš pusmetį
Rugsėjį sukako pusmetis, kai Lietuvai užsienyje atstovauja kitų šalių turizmo atstovybės ir užsienio bendrovės.
Valstybinio turizmo departamento direktorė dr. Raimonda Balnienė sako, jog dėl sunkmetį imtosi taupymo buvo sukurta nauja sistema, pakeitusi anksčiau užsienyje veikusius turizmo informacijos centrus (TIC).
Iki krizės Lietuva turėjo 8 TIC užsienyje, kuriuose dirbo po vieną žmogų iš Lietuvos – jis ir atstovavo Lietuvai. Krizės metu teko taupyti lėšas, todėl ieškota kitų būdų kviesti į šalį turistus.
Įvertinus kitų šalių patirtį, nuspręsta samdyti užsienio bendroves, dažniausiai rinkodaros ir viešųjų ryšių specialistus.
Dėl to kai kurios atstovybės persikėlė iš šalių sostinių, pavyzdžiui, dabar Lietuva yra viešinama ne iš Berlyno, o iš Miuncheno, Barseloną pakeitė Madridas, Romą – Milanas. Tačiau informacija teikiama ir kai kurių šalių sostinėse, pavyzdžiui, Varšuvoje, Londone, Maskvoje, o Skandinavijos rinkas aptarnauja biuras Stokholme.
„Matome, kad šita forma yra pigesnė. Praktiškai sutaupome 0,5 mln. litų per metus, dabar šios paslaugos kainuoja 2,8 mln. Lt, kai 2009 m. kainavo 3,3 mln. Lt“, - vardija R. Balnienė.
Ji sako, jog anksčiau didžiąją dalį išlaidų sudarė atlyginimai ir biurų nuoma, o dabar mokama tik už veiklas, kurių yra daugiau.
