Kvota trūkstamų profesijų trečiųjų šalių piliečiams ateinantiems metams nustatoma įvertinus situaciją darbo rinkoje, jos pokyčius, kvotos išnaudojimą ekonominėse veiklose, bei darbo sutarčių, sudarytų su užsieniečiais skaičių, rašoma Užimtumo tarnybos pranešime žiniasklaidai.
Siūlymas teikiamas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, kuri suderinusi su Vidaus reikalų ministerija, patvirtina trūkstamų profesijų kvotas kitiems metams.
„Nepaisant geopolitinės įtampos, augusių energetikos bei žaliavų kainų, darbo rinkos lėtėjimo pokyčių nefiksuojama. Darbingo amžiaus žmonių užimtumo lygis šių metų trečiąjį ketvirtį siekė 75 proc. ir buvo aukščiausias per du dešimtmečius. Per metus užimtumas išaugo 2 proc. punktais. Jau šių metų trečiąjį ketvirtį užimtumo lygis buvo grįžęs į situaciją, buvusią iki Covid-19 pandemijos pradžios“, – sakė Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotojas Gytis Darulis.
Šių metų trečiąjį ketvirtį nedarbo lygis buvo 6 proc. Palyginti su situacija prieš metus, nedarbo lygis – 1 proc. punktu žemesnis. Tačiau laisvų darbo vietų skaičius išlieka aukštas – jų įregistruojama vidutiniškai 24,4 tūkst. kas mėnesį, t. y. keliais tūkstančiais daugiau nei priešpandeminiais metais (2019 m.).
Didėjant užimtumui ir mažėjant nedarbui, jaučiamas darbuotojų trūkumas užpildant laisvas darbo vietas. Remiantis Lietuvos Statistikos departamento duomenimis, laisvų darbo vietų lygis, t. y. neužpildytų darbo pozicijų, 2022 m. trečiąjį ketvirtį siekė 1,9 proc. Jis pastaruosius kelerius metus išlieka stabilus ir santykinai aukštas. TOP 5 sektoriai, kur šis rodiklis buvo aukščiausias – informacija ir ryšiai, elektros, dujų, garo tiekimas ir oro kondicionavimas, transportas ir saugojimas, finansinė ir draudimo veikla, viešasis valdymas ir gynyba, privalomasis socialinis draudimas.
Tenkinant darbuotojų trūkumo iššūkį darbo rinkoje, kasmet Lietuva leidžia darbdaviams įsivežti darbo jėgos iš trečiųjų šalių ir tam nustatomos kvotos.
Teikiant kvotos dydžio siūlymą 2023 metams, vadovaujamasi esama kvotų nustatymo tvarka. Jeigu ekonominėje veikloje išnaudota daugiau nei 20 proc. patvirtinto kvotos dydžio, ateinantiems kalendoriniams metams siūloma nustatyti tokį patį kvotos dydį. Jeigu išnaudota iki 20 proc. patvirtinto kvotos dydžio, nustatomas 50 proc. mažesnis kvotos dydis, nei buvo patvirtintas einamaisiais metais.
Išnaudojus visą kvotą, ateinantiems kalendoriniams metams kvotos dydis nustatomas atsižvelgus į sudarytų darbo sutarčių su užsieniečiais iš trečiųjų šalių skaičių, prie šio skaičiaus pridedant 2/10 šios veiklos srities darbo sutarčių.
Vadovaujantis šia tvarka, 2023 metams siūloma paslaugų sektoriuje nustatyti 21600 darbuotojų kvotą, t. y. 5600 kvotos vienetų didesnę, nei buvo šiemet. Siūlymas teikiamas atsižvelgiant į tai, kad šiemet pagal 11 paslaugų sektoriuje esančių trūkstamų profesijų įdarbinta 18000 užsieniečių, iš jų krovinių vežėjų – 17405.
Pramonės ir žemės ūkio, miškininkystės, žuvininkystės sektoriai per dešimt šių metų mėnesių išnaudojo iki 20 proc. nustatyto kvotos dalies dydžio, todėl minėtiems sektoriams 2023 metams buvo nustatyta 50 proc. mažesnė, nei šiais metais buvusi, kvotos dalis (pramonės sektoriui – 4750, žemės ūkio, miškininkystės, žuvininkystės sektoriui – 500 kvotos vienetų).
Statybos sektoriuje 2022 metams nustatytas kvotos dalies dydis per dešimt mėnesių buvo išnaudota daugiau kaip 50 proc., todėl 2023 metams nustatyta kvotos dalis buvo palikta tokia pat, kokia ji buvo 2022 metais (9100 kvotos vienetų).
