Tai, kad gamyklos teritorija yra aptverta ne tik spygliuota, bet ir pjaunančia kochrano viela, rodo jos uždarumą, tačiau tai netrukdo „Achemai“ turėti savo polikliniką, gaisrinę.
„Esame kaip autonominis miestelis, be pagrindinio mūsų užsiėmimo, azotinių trąšų gamybos, mes turime ir aptarnaujančius padalinius, susijusias įmones. Tai - su metalo konstrukcijomis dirbantis „Iremas“, prietaisų priežiūros ir aptarnavimo „Sistematika“, įmonė „Gaschema“ prekiauja dujomis, pavyzdžiui, angliarūgšte, azotu, o „Agrochema“ - trąšomis. Turime ir mokymų centrą, kur žmonės ruošiami įvairiems pažymėjimams gauti, bet virinti ten nemokome, „Ireme“ išmokstama“, - pasakoja „Achemos“ gamyklos direktorius Ramūnas Miliauskas.
Koncernui „Achemos grupė“ priklauso logistikos bendrovė „Transachema“, kuri perveža trąšas, o gamyklos teritoriją tvarko valymo įmonė „Skaistuva“.
„Visos šios bendrovės kilo iš „Achemos“, nes nuspręsta, kad kiekviena iš tokių veiklų turi pati save išlaikyti. Filialai, kurie daugiausiai uždirba iš „Achemos“, turi atskirą sąskaitą, bet priklauso „Achemos“ bendrovei“, - kalbėjo R. Miliauskas.
Pasak jo, gamykla taip pat turi įmonių užsienyje, kurių tikslas – parduoti Lietuvoje pagaminamas trąšas.
Gamyklos vadovas sako, kad su bendrovės greitąja, jei reikia, žmonės yra vežami į ligonines.
„Yra atskiras ryšių cechas, kuris užtikrina, kad tiek darbuotojai gamykloje, tiek už jos ribų, galėtų susikalbėti. Telefono linijos yra sudubliuotos su mobiliuoju ryšiu, jei dingtų stacionarus ryšys, taip pat jos aptarnauja vaizdo kameras, užtikrina interneto tiekimą“, - dėstė R. Miliauskas.
Ir nors gali pasirodyti, kad gamyklos teritorijoje jau yra ir taip daug papildomų veiklų, R. Miliauskas primena, kad anksčiau jų būta daugiau, pavyzdžiui, „Achemos“ teritorijoje buvo kirpykla, siuvykla, pramoninių prekių parduotuvė.
Užtikrintas ir gamyklos energetinis saugumas: sužiedinti elektros tinklai ir atsijungus vienam įvadui, gamykloje nedingsta elektra. Įmonėje yra ir mazuto atsargos, kurių pakaktų sustabdyti gamyklai, jei būtų išjungtas dujų tiekimas.
„Gamyklai sustabdyti reikėtų dviejų dienų. Mūsų du amoniako cechai – pagrindiniai dujų vartotojai, kurių vieno sustojimas kainuoja apie 2 mln. Lt”, - kalbėjo R. Miliauskas.
Pagrindinę žaliavą gauna iš dujų
Pagrindinė „Achemai“ reikalinga žaliava trąšų gamybai yra gamtinės dujos, kurias šildant įvyksta reakcija ir pavyksta išgauti vandenilį, reikalingą amoniako gamybai.
Jeigu gamtinės dujos sudaro 80 proc. visų žaliavų, tai likusios reikalingos medžiagos yra dolomitas, azotas ir metanolis. Gamyklos teritorijoje galima pamatyti, kad dujos čia – svarbiausios: vamzdynai, kur jos teka, nudažyti geltonai.
Nors „Achema“ gamina įvairias trąšas, gamykla taip pat prekiauja dervomis, tinkamomis medžio drožlių plokštėms gaminti, angliarūkšte bei deguonimi ir kitomis prekėmis.
„Statomi du nauji agregatai: šiemet bendrovė turi paleisti naują oro skaidymo bloką ir naują azoto rūgšties agregatą. Paleidę naują oro skaidymo bloką, tikimės į rinką įeiti su naujais dujų produktais, kurių vienas – medicininis deguonis. Mums oro skaidymo blokas reikalingas dėl švaraus azoto, kuris naudojamas pramonei, o deguonis yra šalutinis produktas, tad nusprendėme jį pardavinėti. Naujas azoto rūgšties agregatas leis padidinti mūsų azoto rūgšties gamybos apimtis ir bus ekonomiškesnis“, - pasakojo R. Miliauskas.
Iš viso bendrovėje dirba 1400 darbuotojų, kurių vidutinis atlyginimas siekia 1187 eurų (4097 litų).
Per metus pagaminama apie 2,2 mln. tonų trąšų, kurių 15 proc. parduodama Lietuvoje.
